Lietuvoje balandį pirmą kartą šiemet užfiksuota defliacija patvirtina, kad šalies ekonomikos padėtis sudėtinga ir artimiausiu metu teigiamų permainų tikėtis neverta, teigia analitikai.

Sezoniškumo įtaka

Banko "DnB Nord" vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis sakė, jog vartojimo prekių ir paslaugų kainų mažėjimo Lietuvoje galima tikėtis iki rudens.

"Ateinančiais mėnesiais – gegužę, birželį, liepą, rugpjūtį – labiau tikėtina, kad kainos mažės, nei bus stabilios. Kainų augimą gali įplieksti nebent staigus pasaulinių kainų didėjimo bumas, tačiau tai mažai tikėtina. Jeigu nebus staigaus pasaulinio naftos ir maisto produktų kainų šuolio, defliacijos galima laukti ir rugsėjį", – teigė R.Rudzkis.

Anot jo, gegužę kainas jau pradeda veikti sezoninis veiksnys – pinga daržovės, pienas, kiti maisto produktai, o sezoniškumo įtaka labiausiai juntama vasaros mėnesiais.

SEB banko vyriausiasis analitikas Nerijus Udrėnas pritarė, kad artimiausiu metu šalyje toliau turėtų vyrauti defliacinės tendencijos. Ekonomistas prognozavo, jog tam tikro kainų stabilizavimosi galima tikėtis tik paskutinį šių metų ketvirtį, jei bus užfiksuotas atsigavimas Lietuvos eksporto rinkose.

"Šiuo metu paklausa sumažėjusi ir vidaus, ir užsienio rinkose, todėl verslininkai priversti mažinti kainas. Jei eksportas šiek tiek atsigaus, jau bus stabilizavęsis nedarbo lygis, vartotojai taip pat pradės elgtis drąsiau", – tvirtino N.Udrėnas.

Menka perkamoji galia

Pasak "DnB Nord" banko vyresniosios analitikės Jekaterinos Rojakos, balandį dar labiau išryškėjo užsienio konkurencijai jautraus prekių ir jai atsparesnio paslaugų sektoriaus kainų skirtumai.

"Auganti konkurencija priverčia mažinti prekių kainas, o paslaugų sektoriaus, orientuoto beveik išskirtinai į vietos gyventojus, tarifai kinta mažiau", – aiškino J.Rojaka.

Tačiau, anot jos, akivaizdu, kad smunkant gyventojų perkamajai galiai netrukus pradės mažėti ir paslaugų kainos.

R.Rudzkis, kovą prognozavęs nedidelį vartojimo prekių ir paslaugų kainų mažėjimą, sakė, jog balandį užfiksuota defliacija nestebina.

"Šiuo metu kainos krypsta mažėjimo linkme. Prieš keletą metų paklausa augo sparčiau nei pasiūla, sąnaudos didėjo, augo atlyginimai, brango energetikos ištekliai. O šiuo metu energijos brangimo nėra, darbo sąnaudos pradėjo kristi – darbdaviai mažina algas, o jei ir nemažina, tai darbuotojai, baimindamiesi netekti darbo, dirba daugiau, taigi darbo valanda atpigo, pasiūla viršija paklausą, prasidėjo kainų karas", – teigė R.Rudzkis.

Euras gali nutolti

J.Rojakos teigimu, dėl augančio didžiųjų valstybių biudžeto deficito, staigaus pinigų masės didinimo ir sumažėjusios infliacijos bazės, pasaulyje gali kilti nauja infliacijos banga.

"Jei šis scenarijus įsigaliotų, Lietuva, importuojanti palyginti daug žaliavų, kurių kainos taip pat kops į viršų, gali ir vėl susidurti su rimtais išbandymais, tramdydama kainų lygį. Tai gali dar labiau atitolinti prisijungimą prie euro zonos", – teigė J.Rojaka.

Statistikos departamentas vakar paskelbė, kad balandį, palyginti su kovu, Lietuvoje užfiksuota 0,1 proc. defliacija. Anot statistikų, didžiausios įtakos maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų pokyčiui per mėnesį turėjo 0,7 proc. atpigusi mėsa ir jos produktai, 5,4 proc. – kava, 0,7 proc. – pienas ir jo produktai, sūris, kiaušiniai, 2,4 proc. – aliejus, 3,8 proc. – obuoliai, 9,2 proc. – vynuogės, 0,4 proc. – mineraliniai vandenys, gaivieji gėrimai ir sultys, 0,9 proc. – sūdyta žuvis, 2,3 proc. – šviežia žuvis.

Tačiau daržovės ir bulvės pabrango 1,3 proc., bananai – 5,3 proc., šokoladas ir kiti konditerijos gaminiai – 1,2 proc., duona – 0,4 proc.

Metinė infliacija balandį (šį balandį, palyginti su pernai balandžiu) siekė 6,3 proc., o vidutinė metinė infliacija – 9,9 proc.