Tuo metu vienam didžiausių šalyje Švedijos kapitalo SEB bankui ketinant sujungti į vieną tris Baltijos šalyse veikiančius bankus su pagrindine būstine Taline, premjeras teigė, kad ši „istorija nebaigta“.

„Aš buvau susitikęs su visų Lietuvoje esančių bankų vadovais ir galiu pasakyti, kad iš Lietuvos niekas nesiruošia išeiti“, – pirmadienį per LRT laidą „Lietuvos ateities forumas“ sakė G. Paluckas.

„Su SEB'u istorija nebaigta. Po priimto sprendimo jo realizavimui reikia dar dviejų metų, bet mes turime ir botagėlį, ir morką. Todėl mes apie tai dar pasišnekėsime“, – pridūrė premjeras.

Turime ir botagėlį, ir morką. Todėl mes apie tai dar pasišnekėsime.

G. Paluckas praėjusį antradienį susitiko su Lietuvoje veikiančių komercinių bankų atstovais, su kuriais aptarė kaip jiems mažinti biurokratinę naštą bei skatinti bankus prisidėti prie gynybos finansavimo.

SEB gruodį pranešė, jog Taline veiks pagrindinė banko būstinė, tuo metu Latvijoje ir Lietuvoje dirbs jo filialai. Banko atstovai tikino, kad sprendimu norima supaprastinti banko valdymą, o klientai pokyčių nepajus, veikla tęsis įprastai.

SEB Lietuvoje vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė tuomet sakė, kad banko sprendimas kurti būstinę Taline pasirinktas įvertinus verslo aplinkos stabilumą ir nuspėjamumą.

Nauja SEB banko struktūra pradės veikti 2027 metų pradžioje, iki tol reikės gauti vietos finansų priežiūros institucijų ir Europos Centrinio Banko leidimus.

Dalis komercinių bankų Lietuvoje nuo šių metų moka 21 proc. pelno mokestį – 5 proc. punktais didesnį nei standartinis jo tarifas, be to anksčiau ne kartą yra išreiškę susirūpinimą Lietuvos investicine aplinka, kurią vadino neprognozuojama.

Be to, dalis šalies bankų šiemet dar moka laikinąjį bankų solidarumo mokestį, pratęstą Seimui nusprendus, jog pastaraisiais metais neįprastai išaugę bankų pelnai buvo nulemti ne jų sprendimų, o ekonominių, geopolitinių veiksnių, todėl jie turėtų labiau prisidėti prie Lietuvos nacionalinio saugumo interesų.