Susitikime dalyvavę verslo asociacijų vadovai ir įmonių atstovai premjerą pasitiko plojimais, įvertindami jo ryžtą ir asmeninį indėlį modernizuojant darbo santykius.

„Verslas kuria darbo vietas, o valdžia turi sudaryti tam sąlygas. Norint įeiti į kitas rinkas, pritraukti užsienio investicijų, turime didinti šalies konkurencingumą. Reikia sudaryti sąlygas, kad darbuotojai būtų kvalifikuoti, kad valstybės politika būtų orientuota į aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą.

Mūsų šaliai yra labai svarbu, kad visuomenė taptų brandesnė ir suprastų, kad be struktūrinių reformų, tokių kaip darbo santykių laisvumas, nejudėsime į priekį. Pavyzdžiui, dabar Lietuva pagal įdarbinimo ir atleidimo iš darbo sudėtingumą yra 116 vietoje, gebėjimą pritraukti talentingus specialistus – 111-oje. Tai turi keistis – atsirasti daugiau ir įvairesnių darbo sutarčių formų, daugiau galimybių darbuotojams ir darbdaviams susitarti“, – sakė premjeras.

Pasak LVK prezidento Valdo Sutkaus, modernesnis darbo santykių reguliavimas ir, apskritai, visas naujasis socialinis modelis ateityje padės šaliai konkuruoti globalioje rinkoje. XXI amžiuje būtina darbo santykių formų įvairovė, kad sudarytume sąlygas naujiems inovatyviems verslams, skatintume oficialiai įsidarbinti nelegaliai dirbančius žmones, sudarytume sąlygas į darbo rinką palaipsniui įsitraukti studentams, išnaudotume ir vyresnio amžiaus žmonių norą, ir galimybes dirbti ne visą darbo dieną ar ne visą darbo savaitę. Be patrauklios aplinkos verslui, būtų labai sunku varžytis su kitomis valstybėmis dėl investicijų į Lietuvos ūkį. Darbo jėgos apmokestinimo mažinimas taip pat yra didelis stimulas darbo vietų kūrimui.

„Ekonomika auga tik tose šalyse, kuriose žmonės yra orientuoti daugiau dirbti ir daugiau užsidirbti, o lankstus darbo santykių reguliavimas – tai galimybė darbuotojams ir darbdaviams susitarti“, – teigė V. Sutkus.

Pasak A. Butkevičiaus, labai svarbus pasiekimas, kad tiesioginės užsienio investicijos atkeliavo į regionus. Pavyzdžiui, danų investicija Marijampolėje sieks apie 135 mln. eurų, bus sukurta 1100 darbo vietų – lėšomis prie to prisidėjo ir Lietuva. Ypatingas dėmesys yra skiriamas naujų eksporto rinkų paieškai. Po Rusijos embargo pavyko atverti daug naujų rinkų. Tai ir Lotynų Amerikos, Afrikos šalys, Kinija. Siekiant atverti šios šalies rinką Lietuvos maisto produktų gamintojams su Kinijos Premjeru  įvyko net 5 dvišaliai susitikimai.

Finansų ministrė R. Budbergytė pabrėžė, jog  šiuo metu Vyriausybė laikosi griežtos fiskalinės drausmės politikos. Tarp ES šalių Lietuva užima penktą vietą su sumažėjusiu biudžeto deficito rodikliu iki 0,2 proc., tačiau išlaidauti neplanuojama.

„Ateityje turėsime galvoti, kaip papildyti biudžetą, bet dėl to neplanuojama įvedinėti naujų mokesčių. Reikia tiesiog geriau administruoti esamus mokesčius, mažinti šešėlinės ekonomikos dalį“ – sakė ministrė.

LVK viceprezidentas Stasys Kropas teigė, kad jau laikas mažinti perteklinį finansų rinkų reguliavimą Lietuvoje. Jau dabar bankų kapitalas ir investicijos Lietuvoje mažėja. Tiek Latvijoje, tiek Estijoje yra stengiamasi pritraukti finansų sektoriaus įmones, o Lietuva iki šiol neturi bendro finansų sektoriaus plėtros požiūrio. Pavyzdžiui, Estijoje yra sėkmingai įgyvendinamas e-rezidento projektas. Tai galimybė kitų šalių gyventojams saugiai identifikuotis ir atlikti verslui reikiamas operacijas šalyje. Prie šios perspektyvios sistemos per dieną Estijoje užsiregistruoja 200 asmenų.

Asociacijos „Infobalt“ direktorius Paulius Vertelka akcentavo, kad yra būtina daugiau dėmesio skirti IT sektoriaus plėtrai, naujų technologinių sprendimų ir produktų vystymui bei jų eksportui.

„Matome, kad sektoriui stinga valstybės dėmesio ir atitinkamo prioritizavimo. Turi būti už tai atsakinga valstybės institucija, nes šiuo metu mes neišnaudojame potencialo, kurį turime“, – teigė P. Vertelka.

Lietuvos verslo konfederacija Seimo rinkimuose dalyvaujančioms politinėms partijoms yra pateikusi siūlymą atsisakyti Energetikos ministerijos ir vietoje jos įkurti Inovacijų ministeriją.