Ministrės pirmininkės teigimu, tai galėtų būti techniniai pokyčiai ir korekcijos. Ji taip pat tvirtino, kad reforma neturėtų būti daroma vien dėl to, kad šiuo metu pasaulyje vyksta ekonomikos lėtėjimas ir tai blogai veikia pensijų fondų grąžą.

„Paskutinė reforma įvyko 2018 metais. Ko nesinorėtų, kad vien dėl to, kad dabar pasaulyje yra ekonomikos lėtėjimas akivaizdus ir dėl to yra, aišku, poveikis taip pat ir indeksams, ir biržoms, ir todėl tie skaičiai, kuriuos matome šį momentą nedžiugina, kaip jie nedžiugino 2009 metais“, – interviu BNS sakė Vyriausybės vadovė.

Pasak jos, dabartinis ekonominis neapibrėžtumas nėra pagrindas „pasiimti šakes ir dabar eiti daryti kažkokią reformą“.

I. Gelūno / BNS nuotr.

„Yra galbūt detalių, kurias iš buvusios reformos galima svarstyt, ten apie automatinį įtraukimą, dar kažką, ta diskusija vyksta. Manau, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tuos pasiūlymus svarstys, bet vėl kažkokios grandiozinės reformos daryti vos po ketverių metų nuo praėjusios grandiozinės reformos, na, aš kaip konservatorė, siūlyčiau to nedaryti“, – I. Šimonytė.

Paskui senatvė ateina ir tada pradeda atrodyti, kad valstybė yra labai neteisinga, nes štai kažkaip ji tavimi nepasirūpina.

Premjerė sakė, kad ministerijos apsvarstyti siūlymai galėtų būti pateikti Seimo pavasario arba rudens sesijai.

I. Šimonytė pabrėžia, kad pensijų kaupimas yra svarbus ir ilgalaikis procesas, nes gyventojai ne visada linkę įsivertinti visas ateities rizikas.

„Problema yra kokia, dabar kai esi jaunas ir gražus, tau atrodo, kad gyvenime bus visada viskas kaip yra dabar. Paskui senatvė ateina ir tada pradeda atrodyti, kad valstybė yra labai neteisinga, nes štai kažkaip ji tavimi nepasirūpina. Tiesą sakant, na, dažnai būna taip, kad tame yra nemažai ir žmogaus atsakomybės“, – kalbėjo premjerė.

„Tai, kad valstybė ateina ir primena, kad senatvė ateis, kad rūpintis reikia šiandien, nes paskui rūpintis bus turbūt vėlu, gali nepatikti, bet, aš manau, kad tai yra ir valstybės pareiga“, – sakė I. Šimonytė.

„Situacijoje, kai mes iš šios dienos taško bandome įsivertinti, kas bus su mumis po 20, 30, 40 metų, na, nepykit, bet labai dažnai toje diskusijoje yra labai daug naivumo ar labai daug tikėjimo, kad tave aplenks ligos, kad tave aplenks kažkokie netikėtumai ir pati senatvė, netgi kartais taip atrodo“, – tvirtino ji.

Prezidentas Gitanas Nausėda kiek anksčiau yra sakęs, kad reikėtų atlikti pensijų reformos auditą, įvertinti rezultatus ir tik tuomet svarstyti, ar reikia kokių nors sistemos pokyčių.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, antros pakopos pensijų fondų turto vidutinė svertinė grąža pernai buvo neigiama ir siekė minus 13,8 procento. Tačiau rinkos ekspertai sako, kad po nuosmukio visada būna augimas. 

Antros pakopos pensijų sistemoje Lietuvoje dalyvauja apie 1,4 mln. dirbančių žmonių.