„Susitikime bus aptartos naujos ekonomikos augimo ir investicijų skatinimo priemonės, būtinos įgyvendinti artimiausiu metu“, – BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Tai jau tradicinis vasario pradžioje rengiamas G. Nausėdos susitikimas su politikais, institucijų ir verslo atstovais – lygiai prieš metus buvo aptartas infliacijos pasekmių švelninimas, o prieš dvejus metus – su premjere Ingrida Šimonyte ir prekybininkų atstovais – karantino suvaržyto verslo būklė ir pasirengimas veikti saugiai.

G. Nausėda antradienį lankydamasi Kėdainiuose sakė, kad valstybės institucijos turi ieškoti ir rasti būdų, kaip stiprinti smulkųjį ir vidutinį verslą. Pasak jo, šis verslas sudaro daugiau nei 99 proc. Lietuvos įmonių, sukuria du trečdalius bendrojo vidaus produkto (BVP), jame dirba beveik trys ketvirtadaliai visų darbuotojų.

Susitikime bus aptartos naujos ekonomikos augimo ir investicijų skatinimo priemonės, būtinos įgyvendinti artimiausiu metu.

Valstybės duomenų agentūra antradienį paskelbė, kad Lietuvos BVP 2022 metais augo 2,2 proc., o vien ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu 2021-aisiais, smuko 0,4 proc.

BNS kalbinti analitikai sakė, kad šalies ekonomiką šiemet neigiamai labiausiai veiks infliacija, energijos kainų krizė, didėjančios palūkanų normos ir blėstanti pasaulinė paklausa, dėl kurios mažės eksportas. Pasak jų, tam tikra atokvėpio fazė yra labai normalus reiškinys, kad ekonomika persiorientuotų ir atgautų konkurencingumą.

Vis dėlto didelio sukrėtimo šiemet analitikai nesitiki, nepaisanti tikimybės, kad ekonomikos raida bus blogesnė nei tikimasi dabar. Kai kurie jų prognozuoja, kad pirmasis pusmetis bus geresnis nei tikėtasi iki šiol, tačiau antrąjį pusmetį situacija suprastės.

Susitikime ketvirtadienį dalyvavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, finansų, ekonomikos ir inovacijų, susisiekimo ministrai Gintarė Skaistė, Aušrinė Armonaitė, Marius Skuodis ir energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Iš verslo atstovų susitikime dalyvavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Verslo konfederacijos viceprezidentė Laura Blaževičiūtė, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas, asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė, Darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Aurelija Maldutytė, Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos vadovė Dalia Matukienė, Investuotojų forumo direktorė Rūta Skyrienė.

Taip pat dalyvavo ekonomistai Marius Dubnikovas, Aleksandras Izgorodinas, Rimantas Rudzkis, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta, Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos direktorė Roma Žakaitienė.

Spaudos konferencija:

Konferencijos metu G. Nausėda sakė, kad šiemet baigianti galioti pelno mokesčio lengvata  įmonių technologijų atnaujinimui turėtų būti pratęsta dar penkeriems metams. Anot prezidento, Lietuvos įmonėms tai užtikrintų stabilumą.

„Džiaugiuosi išgirdęs beveik vieningą nuomonę tiek ministrų, tiek analitikų, tiek verslo atstovų, kad šią lengvatą reikėtų pratęsti bent penkeriems metams, norint sukurti tam tikrą investicinio klimato apibrėžtumą. Tai reiškia, kad esame pajėgūs priimti sprendimus ateinančioje Seimo pavasario sesijoje ir tai bus svarbus žingsnis užtikrinant tęstinumą ir verslo sąlygų stabilumą mūsų įmonėms“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Prezidentas pabrėžė, jog svarbu, kad šis sprendimas nebūtų siejamas su Vyriausybės planuojama finansų peržiūra, nes dėl jos dar bus diskutuojama.

„Siūlymas pratęsti dar penkeriems metams ir pažiūrėti, kas toliau darosi, kokia yra investicinė aplinka“, – spaudos konferencijoje sakė G. Skaistė.

Anot jo, pelno mokesčio lengvata į naujas technologijas duoda daugiau naudos nei reinvestuojamo pelno lengvata.

„Atkreipsiu dėmesį į Pasaulio banko atliktą studiją, kad reinvestuojamo pelno lengvata neatneša tokios naudos ekonomikai, kaip kažkam atrodo. Tuo tarpu Lietuvoje egzistuojanti pelno mokesčio lengvata nukreipta į tikslinį segmentą, skatiname investuoti būtent į tas sritis ir į ekonominę transformaciją ir poveikis šios lengvatos yra didesnis nei reinvestuojamo pelno lengvatos, kai žmonės skatinami ne tiek reinvestuoti pelną, o neišsidalinti jo dividendais ir tokiu būdu gali būti paskatintas prievartus vartojimas per įmones, kas nebūtų mūsų tikslas“, – sakė G. Skaistė.

Ji užsiminė, kad planuojant mokesčių pakeitimus, numatyta ir papildomų galimybių, kaip paskatinti verslą daugiau investuoti, tačiau jų nedetalizavo.

„Manau, artimiausiu metu mes tas diskusijas Seimo sesijos pradžioje galėsime pratęsti“, – sakė ministrė.

G. Skaistė interviu BNS sausį sakė, kad šių metų pabaigoje baigiant galioti pelno mokesčio lengvatai naujas technologijas investuojančiam verslui, ji „turi savo logiką“, o skatinant investicijas bus siūloma ir papildomų galimybių. Jos teigimu, tokių investicijų skatinimas prisideda prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo, ekonomikos transformacijos ir tai yra vienas iš pagrindinių šio meto uždavinių.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sveikino planus pratęsti pelno mokesčio lengvatą, tačiau sakė, kad verslui būtų naudingos paskatos atnaujinti visus įrengimus.

„Nepaisant to, kad ministrė skeptiška dėl paskatų į visų įrengimų atsinaujinimą, ne į prabangos prekių, bet, manau, galima būtų apibrėžėti, kad investicijos į naujos kartos pramoninius įrengimus, kurie didintų našumą, eksporto  galimybes, būtų paskata pagalvoti apie tai. Išvengiant brangių automobilių, lėktuvų, jachtų ir taip toliau“, – spaudos konferencijoje sakė V. Janulevičius.

„Reikia siaurai apibrėžti, kad tai investicijos į gamybinius įengimus ir ta paskata būtų galima naudotis toms grupėms, prekėms, įrangai įsigyti, manau, būtų labai logiška“, – pridūrė jis.

Nacionalinės plėtros fondas kompensuos mažėjančias investicijas

Lietuvoje kuriamas Nacionalinės plėtros fondas padės kompensuoti mažėjančias įmonių  investicijas, o fondo kūrimui bus panaudota Europos Sąjungos (ES) ekonomikos gaivinimo plano (RRF) parama, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Privačių kompanijų vykdomų investicijų Lietuvoje apimtis ženkliai sumažėjo. Vadinasi, šioje situacijoje turime ieškoti kompensuojančių priemonių. (...) Čia valstybė privalo imtis aktyvesnio vaidmens. Aš manau, kad mes turime labai gerą instrumentą, kuris baigiamas rengti ir kuris galėtų ženkliai prisidėti prie šio proceso, tai yra finalizuojamas Nacionalinio plėtros fondo institutas“, – sakė G. Nausėda, susitikęs su Seimo, Vyriausybės, verslo atstovais ir ekonomistais dėl Lietuvos ekonomikos augimo ir investicijų.

Anot jo, fondo kūrimui bus panaudota ES parama. 

„Reikės išsigryninti savo veiklas, aiškiai identifikuoti finansavimo šaltinius ir, be jokios abejonės, pasinaudoti tomis galimybėmis, kurias teikia Europos Sąjunga, pirmiausia – RRF vadinamoji paskolinė dalis, kuri tikrai galėtų tapti ženkliu finansiniu šaltiniu“, – sakė G. Nausėda.

Jo teigimu, fondo parama galės naudotis verslas, kuriam sunku gauti finansavimą iš komercinių bankų.

„Matau, kokie dideli lūkesčiai yra susiję su šia institucijos veikla. (...) Matome, kad tikrai yra lūkestis, kad prie šio fondo bus galima prieiti ir toms įmonėms, kurios šiandien turi labai ribotą prieigą prie komercinių bankų kredito išteklių. Toks ir buvo mūsų sumanymas. Nacionalinės plėtros fondas turi tarnauti kaip institucija, užtikrinanti tam tikrą finansavimo spragų užkamšymą“, – kalbėjo G. Nausėda.

Pasak jo, fondas jau baigiamas kurti.

„Nors, aišku, tenka apgailestauti, kad šis procesas užsitęsė laike, vis dėlto mes šiandien esame baigiamojoje stadijoje, formuojami valdymo organai, vykdančioji struktūra. Matau, kokie dideli yra lūkesčiai, susiję su šios institucijos veikla“, – teigė jis.

Vyriausybė pernai spalį pradėjo nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimą – suformuota „Investicijų ir verslo garantijų“ („Invegos“), Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA), Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA) ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo grupė, o patronuojančia bendrove paskirta „Invega“.

G. Nausėdos teigimu, praėjusių metų pabaigoje Seimo ir Vyriausybės priimti sprendimai ir šių metų biudžete numatyta pagalba energetikos krizei amortizuoti pasitarnavo teigiamai ir sušvelnino Lietuvos ekonomikos nuosmukį.

„Turėjome teigiamą rezultatą net ne tiek dėl to, kad kainos sumažėjo, bet mūsų verslas įgijo tikrumo dėl ateities, tai buvo nepaprastai svarbu stabilizuojant psichologinį klimatą ir kaip puikiai žinome, mūsų kaimyninės valstybės, Latvija ir Estija įžengė į nuosmukio stadiją šiek tiek anksčiau nei mes, bet ketvirtąjį ketvirtį (...) mūsų ekonomikos pokytis tapo neigiamas“, – kalbėjo prezidentas.

Pasak jo, kaip ekonomika vystysis pirmąjį šių metų ketvirtį, priklausys nuo to, kaip bus išnaudojami konkurenciniai privalumai, kuriuos Lietuva turi.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad institucijų konsolidavimą tikimasi užbaigti iki šių metų pabaigos.

„Tikimės, kad įstaiga pilnai galės pradėti veikti šių metų pabaigoje. Tikimės, kad po visų pokyčių su Europos Sąjungos struktūriniais fondais ateinančia parama pavyks portfelio galimybes (...) nuo 4 mlrd. eurų padidinti iki 8 mlrd. eurų ir tai tikrai bus postūmis Lietuvos ekonomikai“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė ministrė.

Anot jos, tikimasi pritraukti daugiau institucinių, privataus kapitalo investuotojų.

Ministrės teigimu, „Invegos“ prioritetai bus žaliojo kurso įgyvendinimas, energetinis saugumas, papildomos investicijos į  atsinaujinančią energetiką bei į inovacijas kuriant aukštesnę pridėtinę vertę.

Visgi ministrė atkreipė dėmesį, kad skolinimasis iš RRF plano turėtų būti tik į konkrečiai apibrėžtus ir atsiperkančius projektus, susijusius su žalinimu, skaitmenizacija arba tai turėtų būti dideli tarpvalstybiniai projektai, atitikti Lietuvai taikomas rekomendacijas. Be to jie turi būti užbaigti iki 2026 metų.

„Projektai turi būti įgyvendinti ir užbaigti ir jų rezultatas gautas iki 2026 metų baigos, tai reiškia, projektai turėtų būti gana parengtoje stadijoje, kad galėtų būti finansuojami iš šio instrumento. Nėra taip, kad galime tiesti kelius ar asfaltuoti žvyrkelius iš šios programos“, – sakė G. Skaistė.

„Tai yra skola, kurią Lietuvos gyventojai turės grąžinti per ateinančius laikotarpius. (...) Bet kokie projektai, jei būtų iniciatyvos papildyti šitą dalį, mano nuomone, tai turėtų būti atsiperkantys projektai, kurie turėtų aiškų tematinį pataikymą į tai, kas yra apibrėžta“, – pridūrė ji.

Ministrė teigė, jog artimiausiu metu Lietuva turės pateikti Europos Komisijai visą konsoliduotą planą, todėl diskusijoms laiko nebėra daug. Teikiama paraiška bus maždaug 1 mlrd. eurų vertės, o esminis projektas – papildoma vieno gigavato (GW) elektros gamyba tiek verslui, tiek žmonėms, tiek savivaldai.

Tuo metu Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad reikėtų turėti RRF lėšų rezervą, kad ateityje, jei padėtis finansų rinkose pablogėtų, būtų galima skolintis iš fondo.

„Nežinome, kas gali būti ateityje, koks posūkis gali būti konflikte (Ukrainoje – BNS) ir gali situacija skolinimosi rinkose pablogėti. Todėl išnaudoti visą paskolinę dalį RRF, padėjus rezervą, jei tai įmanoma. Turėti galimybių pasiskolinti būtų gerai“, – spaudos konferencijoje sakė V. Janulevičius.

„Šiandien Lietuvos verslas skolinasi vienas iš brangiausiai Europos šalyse, (...) tai nekelia optimistinės vizijos į priekį, todėl reikėtų ieškoti būdų“, – pridūrė jis.