Pereiti į pagrindinį turinį

Reguliuotojai: sprendimai dėl bendros Baltijos šalių elektros rinkos – išanalizavus kaštus

2024-09-04 17:41
BNS inf.

Sprendimus dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros prekybos zonų sujungimo būtina priimti atlikus kaštų ir naudos analizę  – dėl jos būtų sprendžiama praėjus bent metams po 2025-ųjų vasarį planuojamos Baltijos šalių tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa.

K. Vanago / BNS nuotr.

Tai nurodoma Baltijos šalių energetikos rinkos reguliuotojų pozicijoje dėl Baltijos prekybos zonų konfigūracijos peržiūros, kurią trečiadienį paskelbė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

„Šiuo metu prioritetas teikiamas Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, kuri įvyks 2025 metų vasarį. Dėl kaštų-naudos analizės atlikimo ir Baltijos prekybos zonų konfigūracijos pokyčių galėtų būti sprendžiama praėjus bent metams po sinchronizacijos projekto įgyvendinimo, įvertinus rinkų veikimo duomenis bei pasikonsultavus su ES energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER)“, – teigia Baltijos šalių energetikos rinkos reguliuotojai.

Pasak jų, sinchronizavimas būtų „pradinis (rinkų veikimo – BNS) duomenų rinkimo realiuoju laiku taškas“.

Šiuo metu prioritetas teikiamas Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, kuri įvyks 2025 metų vasarį.

 

Reguliuotojų teigimu, kaštų ir naudos analizė reikalinga „siekiant įvertinti skirtingų alternatyvų poveikį ekonominiam efektyvumui ir rinkos veiksmingumui“, o rinkų duomenų vertinimas turi būti objektyvus, nešališkas bei atliktas laikantis „aukštų mokslinių standartų“.

„Peržiūrint esamą Baltijos prekybos zonų konfigūraciją būtų siekiama padidinti ekonominį efektyvumą ir konkurenciją regioninėje rinkoje bei tinklo saugumą“, – teigia reguliuotojai.

VERT pirmininkas Renatas Pocius kovą teigė, kad bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros rinka galėtų veikti 2027 metais, jei sprendimas dėl to būtų priimtas po 2025-ųjų vasarį numatyto Baltijos šalių sinchronizavimo su Vakarų Europa.

Anot jo, dabar veikiančios trys atskiros prekybos zonos yra pakankamai mažos ir nedomina rinkos dalyvių iš Vakarų, o jas sujungus padidėtų prekybos apimtys, atsirastų daugiau rinkos žaidėjų ir tai teigiamai veiktų kainas.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė tuomet sutiko, kad bendros Baltijos šalių elektros rinkos sukūrimas yra reikalingas, tačiau dėl skirtingo elektros gamybos augimo tempo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tam būtų reikalingos investicijos į elektros perdavimo infrastruktūrą.

Elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga kovą abejojo, ar bendros Baltijos šalių elektros rinkos sukūrimas padidintų nepriklausomų tiekėjų skaičių bei konkurenciją. Tuo metu „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna teigė, kad bendra Baltijos šalių elektros zona galėtų teigiamai paveikti didmeninę rinką, tuo metu mažmeninėje, pasak jo, tarp šalių matomi „milžiniški skirtumai“.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų