Suvokia naudą

Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) baigė vertinti pagal paskutinį kvietimą daugiabučiams atnaujinti pateiktas paraiškas. Iš rekordinio skaičiaus – 719 – gautų paraiškų patvirtintos 707. Apie ketvirtadalį paraiškų pateikė pastaruoju metu sukrutę didieji miestai: Klaipėda – 65, Vilnius – 58, Kaunas – 36, Panevėžys ir Šiauliai – po 23, taip pat didesniu aktyvumu pasižymėjo Elektrėnai (30 paraiškų), Jonava (22 paraiškos), Plungė bei Zarasai (po 21 paraišką).

BETA direktoriaus Valiaus Serbentos teigimu, investicijų poreikis naujai patvirtintoms paraiškoms įgyvendinti sudarys per 300 mln. eurų (iki šiol tam panaudota apie 700 mln. eurų). Palyginti su ankstesniu kvietimu, ūgtelėjo vidutinė vieno projekto rangos darbų vertė, kuri sudaro apie 430 tūkst. eurų.

"Greičiausiai šis investicijų vertės padidėjimas susijęs su gausesniu paraiškų skaičiumi iš didžiųjų miestų, nes ten ir daugiabučiai gerokai didesni", – svarstė V.Serbenta.

Šiuo metu šalyje renovuojami daugiau kaip 1 500 daugiabučių. Čia lyderiauja Druskininkų, Birštono, Molėtų ir Ignalinos savivaldybės: pirmosios trys atnaujino jau apie trečdalį namų, o Ignalina šiemet planuoja užbaigti renovuoti paskutinius daugiabučius. Dar 14 savivaldybių atnaujintų pastatų skaičius siekia 20 proc.

Yra pilkų dėmelių

Rodydamas renovacijos žemėlapį, BETA vadovas atkreipė dėmesį į dvi pilkas dėmes – Pagėgių ir Neringos savivaldybes.

"Neringoje pirmieji žingsniai žengti, ir po metų ar dvejų ten atsiras renovuotų namų. Bet yra ir tam tikra specifika: kaip žinome, renovacija vyksta vasarą, o Neringos gyventojai tuo metu nori išnuomoti būstą ar pasikviesti atostogų artimuosius, ir remonto triukšmas, dulkės kelia nepatogumų. Bet, manau, kad atnaujinus pirmuosius namus, geri pavyzdžiai išjudins renovacijos procesus šiame pamario kurorte", – vylėsi V.Serbenta.

Kodėl nė vieno namo nepageidauja renovuoti Pagėgių gyventojai, jis teigė nežinąs, nors savivaldybė yra žadėjusi savo lėšomis net iškloti trinkelėmis įvažiavimus į tų namų kiemus, kurie bus renovuoti.

Renovacija ir pabrangino šilumą

Šilumos gamintojams ir tiekėjams dėl pastatų renovacijos smarkiai sumažėjęs šilumos energijos poreikis bei sumenkę jos pardavimai yra tam tikras iššūkis. Dėl to truputį šiluma brangsta. Tai rodo šio proceso lyderės Ignalinos savivaldybės pavyzdys.

"Ignalinos bėda ta, kad savivaldybė nesukoordinavo šilumos ūkio pertvarkos ir pastatų renovacijos procesų: prieš renovaciją savivaldybės šilumos tiekimo įmonė investavo didelius pinigus į brangius biokuro katilus, o vamzdynus atnaujino atsižvelgdama į senus šilumos energijos poreikius, – aiškino Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius. – Amortizacijos ir kitus kaštus nori nenori reikia padengti, o renovavus apie 90 proc. daugiabučių, šilumos parduodama tik apie 50 proc. ankstesnio kiekio."

V.Lukoševičiaus įsitikinimu, tai puiki pamoka kitų savivaldybių šilumos tiekėjams, kad, planuodami investicijas į šilumos ūkio modernizavimą, jo projektus kruopščiai derintų su konkrečioje savivaldybėje vykdomos daugiabučių renovacijos galimais padariniais.