„Aplinkos ministerija buvo identifikavusi klausimą, kad žemės (įsigijimo – BNS) ribojimai ties 500 hektarų yra neveiksnūs ir netaiklūs. Buvome pagalvoję apie tai, kad atsisakytume  žemės įsigijimo ribojimo. Ne, žemės įsigijimo ribojimai išliks, bet jie bus griežčiau kontroliuojami“, – žurnalistams trečiadienį po susitikimo su ūkininkų atstovais sakė S. Gentvilas.

Pasak jo, bus atidžiau tikrinami žemę įsigijusių juridinių asmenų steigėjai, taip pat efektyvinamas Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) darbas.   

„Šiuo metu mes matome, kad Nacionalinė žemės tarnyba tikrindavo tik konkretų juridinį asmenį, o nelipdavo kopėčiomis aukštyn į jo steigėjus, nelipdavo aukštyn iki fizinių asmenų (...) Galbūt tie fiziniai asmenys per keletą bendrovių yra konsolidavę žymiai daugiau (žemės – BNS)“, – teigė S. Gentvilas. 

„Tai čia bendras sutarimas yra, kad lipti kopėčiomis aukštyn ir žiūrėti, kas yra steigėjai šitų bendrovių“, – pridūrė jis.

„Konkretesnė priemonė – Nacionalinė žemės tarnyba turi, berods, 52 teritorinius padalinius. Tos pažymos išduotos, kad neviršijama 500 hektarų nuosavybės, galėjo būti išiminėjamos per skirtingus padalinius ir taip galima buvo įsigyti galbūt daugiau hektarų“, – kalbėjo ministras.

Pasak Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vicepirmininko Vytauto Buivydo, svarbu, kad ribojimas įsigyti daugiau nei 500 ha žemės ne tik išliktų, bet ir veiktų.  

„Labai svarbu, kad šitas įstatymas ne tik išliktų, bet mes padarytume visas pastangas, kad jis ir veiktų. Kad nebūtų sudaryta galimybių ir terpių apeiti šitą įstatymą – tai yra labai svarbu ir tai yra nacionalinio saugumo klausimas“, – teigė ūkininkų atstovas.

Anot jo, ateityje galėtų būti diskutuojama ir apie ribojimus žemės valdymui. V. Buivydas pažymėjo, jog žemės nuosavybė nesumuojama turintiems iki 25 proc. ją įsigijusios įmonės akcijų ir taip apeinamas įstatymas. 

„Nebus sumuojamas hektarų kiekis, turintiems iki 25 procentų akcijų juridiniuose vietose. Šitas ribojimo įstatymas galioja tarp fizinių asmenų, bet neveikia tarp juridinių asmenų. Todėl asmenys, turintys iki 25 procentų akcijų, yra nesusumuojami, o tai yra įstatymo apėjimas“, – teigė V. Buivydas.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas dabar numato, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės.

S. Gentvilas anksčiau teigė, kad draudimas Lietuvoje įsigyti daugiau nei 500 ha žemės yra „neveiksnus“, nes ūkiai stambėja, nepaisant saugiklių, kurių apėjimo schemų yra labai daug, todėl šio ribojimo Aplinkos ministerija siūlė atsisakyti.

Aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė anksčiau teigė, kad nuo 2006 metų galiojantis ribojimas praktiškai neveikia – 2010 metais daugiau nei 500 ha žemės turėjo 430 ūkininkų, tuo metu 2020 metais šis skaičius išaugo bent šimtu.