Pereiti į pagrindinį turinį

S. Krėpšta: valstybinis antrosios pakopos pensijų fondas padidintų gyventojų dalyvavimą sistemoje

2024-09-17 13:41

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad mažas Lietuvos gyventojų dalyvavimas antrojoje pensijų pakopoje kyla iš nepasitikėjimo pensijų sistema. Pasak jo, valstybinio antrosios pakopos pensijų fondo įsteigimas padidintų pasitikėjimą ir leistų padidinti gyventojų dalyvavimą sistemoje.

Simonas Krėpšta.
Simonas Krėpšta. / P. Peleckio / BNS nuotr.

„Matydami žemą pasitikėjimą pensijų sistema mes svarstome apie galimybę steigti nacionalinį pensijų fondą, kuris galėtų pakelti dalyvavimo sistemoje skaičius, ypač tarp tų žmonių, kurie nepasitiki privačiais pensijų fondais. Matome tai įvairiose šalyse, pavyzdžiui Švedijoje, kur veikia ir privatūs ir valstybinis fondai“, – antradienį Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) organizuotoje konferencijoje kalbėjo S. Krėpšta.

LB atstovo teigimu, Lietuvos pensijų sistema susiduria su įvairiomis struktūrinėmis problemomis kaip informacijos trūkumu ir žemu darbdavių įsitraukimu į antrosios pakopos kaupimą.

„Pastebimas darbdavių įsitraukimo trūkumas. Visi įnašai yra privatūs ir kiekvienas žmogus kiekvieną mėnesį, pažiūrėjęs į gauto atlyginimo sąskaitą mato, kad, tarkime, 100 eurų yra nuimta nuo atlyginimo. Manome, kad tai irgi prisideda prie nepasitikėjimo sistema“, – teigė S. Krėpšta.

„Mes taip pat susiduriame su tam tikra fragmentacija. Neturime vienos informacinės sistemos, kurią atsidarius galima matyti savo sukauptą pensijų sumą pirmoje, antroje ir trečioje pakopoje“, – pridūrė jis.

Išlaikyti turimą pakeitimo normą ateityje reikės papildomų 5 proc. nuo BVP

Pasak LB valdybos nario, šiandien Lietuva susiduria su dvigubu iššūkiu – prastėjančia demografine situacija ir nuo išsivysčiusių šalių atsiliekančiomis pensijų pakeitimo normomis. Jo teigimu, artėjančiais dešimtmečiais reikės skirti papildomus 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) pensijų sistemai vien tam, kad būtų išlaikomos turimos pakeitimo normos.

Idėją kurti valstybės valdomą antros pakopos pensijų fondą, kuris sukurtų konkurenciją privatiems fondams, praeitą savaitę pasiūlė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

 

„Artimiausius porą dešimtmečių mūsų demografinė aplinka bus neigiama, o dabartinis pensijų pakeitimo normos rodiklis, kuris svyruoja apie 45 proc., kartais apie 50 proc., taip pat nėra toks, kokį norėtume turėti kaip išsivysčiusi šalis. (...) Turėtume siekti vakarietiško pensijų pajamų lygio, kuris išsivysčiusiose šalyse yra apie 70–80 proc.“ – aiškino S. Krėpšta.

„Naujausi TVF vertinimai rodo, kad Lietuva patirs fiskalinį spaudimą. Tam, kad mūsų pirmosios pakopos sistema išlaikytų šią pakeitimo normą apie 45 proc., artimiausiais dešimtmečiais turėsime papildomai skirti 5 proc. fiskalinių išlaidų, t. y. nuo 7 proc. nuo BVP per artimiausius porą dešimtmečių turėsime skirti 12 proc. vien tam, kad išlaikytume tą pačią pakeitimo normą“, – pridėjo jis.

S. Krėpšta svarsto, kad naujų lėšų į pensijų sistemą paieška gali būti dar sunkesnis darbas nei gynybos finansavimas, kadangi krašto apsaugai norima pakelti finansavimą 1 proc. nuo BVP, o pensijų sistemai prireiks 5 kartus didesnių lėšų.

Idėją kurti valstybės valdomą antros pakopos pensijų fondą, kuris sukurtų konkurenciją privatiems fondams, praeitą savaitę pasiūlė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Jo teigimu, į valstybės fondą gyventojai galėtų būti įtraukiami automatiškai, prie kaupimo pensijai turėtų prisidėti ir darbdaviai.

ELTA primena, kad Lietuvoje aktyviai kaupia 766 tūkst. žmonių, o šiuo metu už antrosios pensijų pakopos fondų valdomą turtą mokami mokesčiai yra vieni mažiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių.

Antrosiose pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.

SADM teigia, kad prie kaupiančiųjų II pakopos pensijų fonduose prisideda ir valstybė. Kas mėnesį prie to, ką moka dirbantysis, daugiau nei 27 eurus prideda valstybė. Anot institucijos, skaičiuojant valstybės prisidėjimą ir investicinę grąžą, kaupiantis žmogus šiuo metu turi vidutiniškai net 3 kartus daugiau nei pervedė nuo atlyginimo.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
As

Jeckau tu mano, 30 proc per 20 metu. Vadinasi mano pirmi 5 litai + 30 proc. ar kawos galiu nusipirkti ?
0
0
Visi komentarai (1)

Daugiau naujienų