„Valstiečiai“ siūlo keisti kompensacijų būsto šildymui skaičiavimo tvarką, tačiau frakcijoje ne visi tam pritaria.

Už tai, kad Seimas šio klausimo svarstyme iki kitos savaitės darytų pertrauką, paprašytos „valstiečių“, balsavo 77 Seimo nariai, prieš - 12, o susilaikė 17. Seimo pirmoji vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė BNS teigė, kad penktadienį prie šio klausimo Seimas negrįš, nes jis nėra įtrauktas į darbotvarkę, kurią tvirtina Seimo valdyba. 

„Yra siūlymas paruošti kompensavimo tvarką, kuri mažintų išlaidų dalį nuo 20 proc. iki 10 procentų. Tai paliestų ne 130 tūkst. žmonių, kuriems reikalinga kompensacija, o 257 tūkstančius. Valstybei tai kainuos tiek pat, bet gaus kompensaciją tik tie, kuriems ji reikalinga“, - Seimo narius informavo „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. 

Dabar šeimai ar asmeniui kompensuojama šildymo išlaidų dalis, kuri viršija 20 proc. šeimos ar vieno gyvenančio asmens grynųjų pajamų ir valstybės remiamų pajamų skirtumą.  

Konservatorius Kęstutis Masiulis piktinosi, kad sudarius galimybę daugiau gyventojų pretenduoti į finansinę paramą, savivaldybes užplūs žmonės.     

„Padvigubintume tokių pažymų rankiotojų skaičių. Jūs žinote, kiek tas žmogus, pensininkas vargsta, eidamas, rankiodamas pažymas. Tai gal nevarkime ir nedidinkime mokesčių visiems žmonėms, tame skaičiuje ir jiems. Tai nereikės dvigubai daugiau žmonių siųsi į tas begalines katorgas, stovėti ir rankioti po penkias šešias pažymas tam, kad pristatytų jas į savivaldybę (kompensacijai gauti - BNS)“, - priekaištavo parlamentaras.

„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis irgi aiškino, kad nauja tvarka apsunkins žmones: „Kad gautų šitą lengvatą, Mokesčių inspekcijoje turi deklaruoti savo pajamas. Tai aš galiu pasakyti, kad tris mėnesius tas žmogus jokios lengvatos negaus ir pasibaigs šildymo sezonas.

R.Baškienė tokią R. Žemaitaičio pastabą pavadino „labai prasminga“: „Mes tiesiog žmones priversime rinkti pažymas ir dar labiau statome į keblią padėtį. Asmeniškai manau, kad daryti pertrauką ir nepriimti šito įstatymo (dėl PVM lengvatos pratęsimo iki 2017 metų vasaros - BNS) yra klaida“.

BNS ji vėliau pareiškė, kad Seimas nuėjo neteisingu keliu, nes jis neturi teisės 120 tūkst. gyventojų „priversti nuo sausio lėkti į savivaldybes su ištiesta ranka“.

„Neturi teisės jokia valdžia tyčiotis iš tokio skaičiaus žmonių“, - teigė viena Seimo vadovių ir prognozavo, kad iš biudžeto kompensacijoms bus išmokėta daugiau, negu jis prarastų, palikus lengvatą.   

R.Baškienė abejoja PVM lengvatos atsisakymo finansine nauda: „Žiūrėdama į visus skaičius, manau, kad tų, kurie gali susimokėti, tų ale turtingųjų, yra ne tiek ir daug, kurie gyvena daugiabučiuose“.

Vėliau R. Karbauskis žurnalistams pranešė, kad nauja kompensacijų tvarka galės pasinaudoti ne tik tie, kas naudojasi centriniu šildymu, bet ir tie, kas šildosi elektra, dujomis, malkomis. Pasak „valstiečių“ lyderio, dėl to biudžete papildomai reikės rasti apie 20 mln. eurų. 

R.Karbauskio duomenimis, 2017 metais kompensuoti maždaug 257 tūkst. gyventojų iš viso reikėtų 41,9 mln. eurų. Pasak jo, dabar kompensacijas už šildymą gauna apie 4,5 proc. gyventojų.

„Dabar žiūrėsime, kaip padaryti taip, kad tie žmonės turėtų kuo mažiau problemų savivaldybėse pateikiant dokumentas dėl kompensacijų. Kažkam nepatiks, kad teks ateiti dėl tų kompensacijų, bet jeigu pagalvoti, kiek žmonių galės jomis pasinaudoti, tai gerokai teisingesnis sprendimas“, - R.Karbauskis.

BNS paklaustas, ar sprendžiant dėl kompensacijų, bus vertinamos tik šeimos pajamos, ar bus atsižvelgiama ir į jos turtą, R.Karbauskis tikino, kad Vyriausybė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ras sprendimą, kaip tą tvarką patobulinti, kad žmonėms sukelti kuo mažiau rūpesčių.

Premjeras Saulius Skvernelis žurnalistams Seime teigė, kad nustačius kitą kompensacijų būsto šildymui skyrimo tvarką, kas jaus dvigubai daugiau žmonių negu dabar, tačiau paramą gaus tik tie, kuriems ji reikalinga. 

Ministras pirmininkas taip pat pranešė, kad lėšų kompensacijoms turės rasti pačios savivaldybės, nes 2016 metais jos yra sutaupiusios 140 mln. eurų.

„Šiais metais liko savivaldybių nepanaudota socialinei paramai 140 mln. eurų, kurie bus panaudoti kitoms reikmėms - gatvėms asfaltuoti, kiemams remontuoti. Tie pinigai, kurie skirti socialinei paramai, ir turi būti šitam tikslui“, - tvirtino S.Skvernelis.

„Kada žmonės kreipsis ir bus žmonių kiekis toks, kuris turi teisę gauti tokias kompensacijas, jos ir bus išnaudotos pagal paskirtį“, - pridūrė premjeras.

Finansų ministras Vilius Šapoka trečiadienį sakė, kad nuo kitų metų pradžios PVM lengvatos šildymui turėtų nelikti. Vyriausybės patvirtintame 2017 metų valstybės ir savivaldybių biudžete jai lėšų nenumatyta.

Dėl lengvatos pratęsimą numatančių PVM įstatymo pataisų, kurias yra apsvarstęs kadenciją baigęs Seimas, bus sprendžiama kartu su 2017 metų valstybės biudžetu. Baigiantis kadenciją Seimas dėl balsų trūkumo nesugebėjo iki 2017 metų birželio pratęsti PVM lengvatos šildymui. Vėliau balsavimas dėl šio klausimo kelis kartus buvo išbrauktas iš Seimo posėdžių darbotvarkės.

Šiuo metu lengvatinis PVM tarifas centriniam šildymui yra 9 proc., o standartinis - 21 procentas.