Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti suskystintų gamtinių dujų (SDG) terminalo statybai reikalingų įstatymų projektus. Terminalas laikomas vienu svarbiausių šalies energetikos projektų, kuris leis sumažinti šalies priklausomybę nuo brangių rusiškų gamtinių dujų, kurios naudojamos gaminti didžiąją dalį šalyje suvartojamos šilumos energijos.

Už balsavo 82 Seimo nariai, prieš - vienas, o susilaikė 11 parlamentarų. Toliau svarstymus dėl jų Seimas tęs birželio 7-ąją.

Pasak energetikos ministro Arvydo Sekmoko, SDG terminalas leis tiekti dujas į Lietuvą, sudarant alternatyvą vieninteliam dujų tiekėjui - Rusijos koncernui „Gazprom“ - ir sudarys sąlygas atsirasti dujų rinkai bei pasiekti ekonomiškai pagrįstas dujų kainas.Jo teigimu, jeigu Lietuva jau dabar gautų dujas per terminalą, jos, palyginti su „Gazprom“ dujų kainomis, kainuotų pigiau. „Mes sutaupytume 250 mln. litų kasmet. Tai ženkliai atpigintų dujas vartotojams ir šilumos kainas“, - sakė A.Sekmokas.

Jo teigimu, pastačius SGD terminalą, ne mažiau kaip po 25 proc. Lietuvos dujų rinkos sudarytų dujos, gaunamos per terminalą ir tiek pat - iš „Gazprom“.Pasak A.Sekmoko 2011 metais „Gazprom“ Lietuvai dujas pardavinėjo 18 proc. brangiau nei kitoms šalims.

Ekonomikos komiteto narė, opozicijoje esančių socialdemokratų atstovė Birutė Vėsaitė prognozavo, kad privalomas dujų pirkimas per terminalą, „atsisuks prieš Lietuvą teismuose“.

„Jeigu būtų patraukti  kaina, tai visos įmonės vos ne 100 proc. pirktų dujas iš jūrinio terminalo“, - sakė ji.Pasak jos, terminalas pelningas būtų tik tada, jeigu būtų bendras Baltijos šalių projektas. Parlamentarės teigimu, mažėjant dujų poreikiui, vienai Lietuvai išlaikyti terminalo infrastruktūrą būtų sudėtinga: „Nes viskas eis ant vartotojų pečių“, - sakė B.Vėsaitė.

„Terminalas kartu su Inčiukalnio požemine dujų saugykla, Latvijai priėmus atitinkamus sprendimus dėl trečiojo paketo įgyvendinimo, galėtų tarnauti kaip bendra Baltijos šalių dujų perdavimo sistemos infrastruktūra. Mes svarstytume tiek privataus akcininko didesnį dalyvavimą terminale, tiek terminalo akcijų pasidalinimą su latviais ir estais. Tai sumažintų Lietuvos kaštus“, - sakė A.Sekmokas.

Investicijos Klaipėdos uoste planuojamą statyti terminalą per 3 metus sieks apie 604 mln. litų, iš jų projektą įgyvendinanti naftos produktų krovos bendrovė „Klaipėdos nafta“ investuos apie 293 mln. litų, o Klaipėdos jūrų uostas - apie 311 mln. litų.  Pastačius SGD terminalą, jo dujų tiekimo infrastruktūra bus perduota valstybės kontroliuojamam perdavimo sistemos operatoriui, kuriuo gali tapti elektros perdavimo tinklą valdanti bendrovė „Litgrid“.

„Klaipėdos nafta“ užsiims SGD importu ir prekyba.Planuojama, kad SGD terminalas pradės veikti 2014 metų pabaigoje. Pirmaisiais metais tikimasi perpumpuoti apie 1 mlrd. kubinių metrų dujų.

Planuojama, kad SGD terminalo pajėgumas ateityje būtų 2-3 mlrd. kubinių metrų per metus.„Klaipėdos nafta“ šiemet ketina skelbti dujų tiekimo SGD terminalui konkursą, o tiekimo sutartį tikimasi pasirašyti antroje metų pusėje.