Už Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus balsavo 77 Seimo nariai, prieš buvo du, o susilaikė 35. 

Energetikos ministras Dainius Kreivys tikisi, kad iki 2030 metų kas trečias namų ūkis bus energetiškai nepriklausomas ir energija apsirūpins pats. 

Liberalas Andrius Bagdonas Seimo posėdyje apgailestavo, kad nerasta bendro sutarimo dėl vienodo saulės ir vėjo elektrinių reglamentavimo. Tačiau jis įsitikinęs, kad nauja tvarka skatins gyventojus investuoti į atsinaujinančią energetiką. 

Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius pabrėžė, kad iki svarstomų pataisų įsigaliojimo nebuitinių gaminančių vartotojų pradėti jėgainių projektai iki 2030 metų ir toliau galės vykti pagal šiuo metu galiojančią tvarką – dvipusės apskaitos sąlygos (net-metering) nesikeis ir bus taikomos iki 2031-ųjų sausio, o grynasis atsiskaitymas (net-billing) buitiniams gaminantiems vartotojams nebus taikomas ir nuo 2031 metų.

Pataisos, dėl kurių paskutinį kartą Seimas balsuos kitą savaitę, numato, kad gaminantiems saulės ir vėjo vartotojams bus taikomas skirtingas atsiskaitymas už pagamintą ir į tinklą patiektą elektrą.

Siūlymui gyventojams taikyti vienodą atsiskaitymą už jų į tinklą patiektą perteklinę energiją spalio viduryje nepritarė Seimo Ekonomikos komitetas.

Šiuo metu visi gaminantys vartotojai už į tinklą patiektą elektros energiją atsiskaito pagal dvipusės apskaitos (net metering) modelį, kai pagaminta bei nepanaudota elektra tiekiama į tinklus ir vėliau per kaupimo laiką susigrąžinama.

Įstatymo pakeitimu siūloma verslui taikyti grynojo atsiskaitymo (net billing) modelį, pagal kurį pagamintą ir į tinklą patiektą elektros energiją tiekėjas parduoda elektros energijos biržoje, o už gautus pinigus vėliau nupirkta elektra grąžinama vartotojui.

Tuo metu saulės elektrines turintiems gyventojams ir toliau bus taikomas dvipusės apskaitos („net metering“) modelis.

Pagrindinis skirtumas tarp dvipusės apskaitos ir grynojo atsiskaitymo yra tas, kad taikant grynojo atsiskaitymo modelį už pagamintos elektros energijos perteklių vartotojui kompensuojama pinigais, o ne kilovatvalandėmis.