Visiems šiems pasiūlymams parlamentarai pritarė pateikimo stadijoje, toliau juos svarstys Seimo komitetai, vertins Trišalė taryba, Vyriausybė.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas ekspremjeras Saulius Skvernelis siūlo, kad viena papildoma poilsio diena per mėnesį būtų suteikiama tėvams, auginantiems du vaikus iki 16 metų. Dabar tokią lengvatą gauna tėvai, kol jų bent vienam iš vaikų sueina 12 metų.

Politikas aiškino, kad ir vyresniems vaikams reikia tėvų dėmesio. Be to, anot jo, jaunesni nei 16 metų vaikai vieni negali nei nueiti į polikliniką, nei sutvarkyti kitų reikalų.

Dalis parlamentarų abejojo pataisos reikalingumu.

„Jeigu vaikas iki 14 metų buvo vedamas pas gydytoją, kitur, tai gal jis nuo 14 iki 16 metų jau pats galėtų savarankiškai padaryti. Kitas dalykas, ne visi paaugliai norėtų, kad būtų prižiūrimi net tą vieną dieną kaip mažyliai. Atsiranda bendraamžių pašaipos, kad mamytė ar tėvelis už rankytės vedžioja“, – sakė konservatorius Sergejus Jovaiša.

Tuo metu opozicinės Socialdemokratrų partijos frakcijos nariai siekia užtikrinti nuotolinio darbo metu patirtų išlaidų kompensavimą.

Pagal jų pataisą, dėl išlaidų, patirtų dirbant nuotoliniu būdu, kompensavimo dydžio ir mokėjimo sąlygų darbdavys su darbuotoju privalėtų sutarti ne vėliau kaip 20 darbo dienų nuo nuotolinio darbo pradžios. Be to, ši kompensacija negalėtų būti įskaičiuota į atlyginimą.

„Nors nuotolinio darbo metu patirtų išlaidų kompensavimas yra darbdavio prievolė, įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse, tačiau jame nekonkretizuojama, iki kada darbuotojas ir darbdavys turi susitarti dėl kompensavimo. Ši spraga atveria galimybes piktnaudžiavimui“, – sakė vienas iš pataisos iniciatorių Linas Jonauskas.

Tuo metu Kazys Starkevičius mano, kad prastovos metu iš darbo savo noru išėjusiam darbuotojui neturėtų būti mokama išeitinė kompensacija.

Dabar Darbo kodeksas leidžia mokėti vieno ar dviejų mėnesių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką.

K. Starkevičiaus teigimu, ši norma priimta turint galvoje prastovas, atsiradusias dėl darbdavio kaltės.

„Išimtis nemokėti, jei prastova paskelbta ne dėl darbdavio kaltės, bet dėl Vyriausybės paskelbto karantino, nėra numatyta“, – teigė jis.