Šį siūlymą kitą savaitę svarstys Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir nuspręs, ar šiek tiek nuleisti dabar numatomą pelno naudojimo kartelę.

Naujojoje socialinių įmonių veiklos ir rėmimo tvarkoje siūloma, kad nuo kitų metų 75 proc. uždirbto pelno įmonė  turėtų investuoti į savo veiklą – jos būtų naudojamos į darbo rinką pritraukti neįgaliuosius bei skatinti jų socialinę integraciją. Kai kurie parlamentarai ir socialinių įmonių atstovai sako, kad nauja tvarka, nebeleisianti bendrovių savininkams laisvai skirstyti pelno, paskatins socialinių įmonių užsidarymus.

Socialinės bendrovės „Smiltainis ir Ko“ direktorius Aivaras Šidla komiteto posėdyje teigė, kad nustačius 75 proc. pelno reinvestavimo normą, įmonių savininkai nebegalės susigrąžinti investicijų.

„Savo įmonę kažkada perėmiau labai prastos būklės. Kaip fizinis asmuo esu pasiėmęs paskolą ir tuos pinigus įdėjęs gelbėjant įmonę. Iš ekonominės pusės, jei 75 proc. įmonės pelno bus reninvestuojamas, nebeliks ekonominės logikos man, įdėjusiam lėšas į verslą, kaip jas galėsiu susigrąžinti“, – savo istoriją parlamentarams pasakojo A. Šidla.

Konservatorius Dainius Kreivys įsitikinęs, kad 75 proc. pelno investavimo riba „naikins iniciatyvas steigti socialines įmones“. Jis mano, kad socialinėse įmonėse galėtų būti reinvestuojama 25–35 proc. pelno.

„Įmonės integruoja darbuotojus su didžiausia negalia, o mes viską iš jų atimame. (...) Nebesikurs, išsiardys visos įmonės. Jeigu mūsų tikslas jas paleisti, tai taip ir pasakykime,“ – pareiškė jis.

D. Kreivys prognozuoja, kad sugriežtinus pelno naudojimą, 95 proc. socialinių įmonių užsidarys.

Liberalas Eugenijus Gentvilas stebėjosi, kodėl socialinėms įmonėms skirtingai negu valstybės valdomose bendrovėse ketinama nustatyti griežtesnius standartus dėl pelno panaudojimo.

„Savoms įmonėms nekeliame tokių reikalavimų kaip čia, privataus kapitalo pagrindu sukurtoms. Kodėl taikome griežtesnius standartus čia negu valstybinėms įmonėms?“ – klausė parlamentaras. 

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienė teigė, kad į socialinių įmonių investuojamo pelno norma pasirinkta įvertinus kitų šalių praktiką.

„Pagrinde visur dominuoja 100 proc. pelno reinvestavimas. Pirma siūlėm 50 proc., o paskui apsistojome ties 75 proc.“, – sakė E. Radišauskienė.

Pasak jos, iš 7 tūkst. neįgaliųjų, dirbančių socialinėse įmonėse, 343 yra su pačia sunkiausia negalia.

Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė nurodė, kad 2018 metais 5,2 tūkst. neįgaliųjų buvo įdarbinta ne į socialines įmones ir jų darbo vietų finansavimui valstybė skyrė 4,6 mln. eurų. 

Dabar Lietuvoje veikia 177 socialinės įmonės: 155 uždarosios akcinės bendrovės, 17 viešųjų įstaigų, 3 individualios įmonės bei po vieną mažąją bendriją ir akcinę bendrovę.  

Skaičiuojama, kad Lietuvoje dabar yra 300 tūkst. žmonių su negalia, iš jų 159 tūkst. – darbingo amžiaus, tačiau tik 47,7 tūkst. dirba.