Už įstatymo projektą po pateikimo balsavo 96, susilaikė – 18, prieš balsavo 2 parlamentarai. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Kaimo reikalų komitetas. Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti lapkričio 7 d.

„Įstatymo pakeitimas nesudėtingas, bet esminis tuo, kad dabar pagal galiojantį teisinį reguliavimą nurodyta, jog jeigu ribojama žuvininkystė Baltijos jūroje, kompensacijas gali mokėti tik valstybės įmonės. Bet situacija pasikeitė (...) ir įstatymo pakeitimas yra, kad vietoje valstybės įmonių būtų įvardintos valstybės ar savivaldybių valdomos įmonės“, – pristatydamas projektą teigė buvęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Įstatymo projekte nurodoma, kad šiuo metu yra susiklosčiusi situacija 16-ame Baltijos jūros priekrantės žvejybos bare, kurio dalyje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos sprendimu atlikus laivybos kanalo vedlinės pasukimą, 2023 m. spalio mėn. buvo sustabdyta žvejyba. Toks sprendimas priimtas siekiant atlikti molų rekonstrukciją bei užtikrinti numatytą uosto plėtrą.

Į Žemės ūkio ministeriją, Susisiekimo ministeriją bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją kreipėsi 2 įmonės, kurios turi perleidžiamąją teisę į žvejybos įrankius šiame žvejybos bare ir jame vykdo ūkinę veiklą, su prašymais atlyginti nuostolius, kilusius netekus galimybės žvejoti beveik 36 proc. 16-ojo žvejybos baro plote.

Siekiant užtikrinti žuvų išteklių naudotojų teises ir išvengti teisinių ginčų ar dėl formalaus požiūrio nevykdomos pareigos kompensuoti kilusius nuostolius, įstatymo projekte siūloma patikslinti nuostatą, įtraukiant valstybės ar savivaldybės valdomas įmones prie subjektų, dėl kurių ūkinės veiklos ar atliekamos jų užsakymu žuvų išteklių naudotojai netekus galimybės žvejoti, turi teisę į nuostolių atlyginimą.