Pereiti į pagrindinį turinį

Siūloma sudaryti „neliečiamųjų“ sąrašus

2017-06-01 18:00

Seimui linkstant susiaurinti darbuotojų atstovų - profsąjungų ar darbo tarybos vadovų - apsaugą, valdantieji siūlo sudaryti konkrečius „neliečiamųjų“ sąrašus.

Siūloma sudaryti „neliečiamųjų“ sąrašus
Siūloma sudaryti „neliečiamųjų“ sąrašus / V. Skaraičio / BFL nuotr.

Seime registruotos keturių valdantiesiems priklausančių Seimo narių parengtos Darbo kodekso pataisos. Jomis profesines sąjungas ir darbo tarybas norima įpareigoti darbdaviui pateikti darbuotojų atstovų sąrašą, kuriems būtų taikoma apsauga dėl atleidimo iš darbo ir darbo sąlygų bloginimo. 

Tai padaryti jau veikiančios profesinės sąjungos ir darbo tarybos turėtų per dešimt darbo dienų nuo naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo, tai yra iki maždaug liepos 17-19 dienos, o naujai įsteigtos - ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo įsteigimo.

Po Darbo kodekso svarstymo Seimas yra nutaręs, kad apsauga dėl diskriminacijos nuo liepos būtų taikoma tik vienam asmeniui - profsąjungų ar darbo tarybos vadovui.

Pataisomis siūloma apriboti profesinių sąjungų valdymo narių organų skaičių, kuriems bus taikoma apsauga nuo atleidimo iš darbo ginčo metu. Toks narių skaičius būtų nuo trijų iki 11, priklausomai nuo įmonės dydžio.

Jų autoriai socialdemokratas Andrius Palionis ir trys „valstiečiai“ Tomas Tomilinas, Ramūnas Karbauskis ir Vytautas Bakas atkreipia dėmesį, jog darbo tarybos narių didelėje įmonėje gali būti iki 11, o profesinių sąjungų valdymo organų narių skaičius nėra ribojamas, todėl galimi atvejai, kad visi profesinės sąjungos nariai bus ir valdymo organų nariais.

Pasak A.Palionio, dabar profsąjungos kartais gudrauja - kai darbdavys praneša apie darbuotojo atleidimą iš darbo, tą asmenį profsąjungos iš karto įtraukia į darbuotojų atstovų sąrašą ir tada jis įgauna imunitetą - nebegali būtu atleistas. Todėl, anot jo, pataisa leistų tokių manipuliacijų išvengti.

A.Palionis teigė nemanantis, kad tokius sąrašus pateikti reikia ilgesnio termino. „Surašyti ant popieriuko kelias pavardes reikia daugiau dienų?“ - BNS sakė jis.

Darbo kodekse dabar numatyta, kad darbuotojų atstovų be Darbo inspekcijos žinios ir sutikimo nebūtų galima darbdavio iniciatyva arba jo valia atleisti iš darbo ar bloginti jų darbo sąlygas, kol jie eina pareigas ir šešis mėnesius po jų kadencijos pabaigos. Darbuotojų atstovais laikomi: profesinės sąjungos valdymo organo vadovas, su darbo tarybos pirmininkas ir darbuotojų patikėtinis.

Nuo liepos įsigaliosiantis kodeksas, dėl kurio Seimas apsispręs kitą savaitę, numato, kad darbuotojo narystė profesinėje sąjungoje arba darbuotojų atstovavimas negali būti laikomas darbo pareigų pažeidimu.

Taip pat kodekse numatyta, kad darbuotojų atstovai nuo darbo galės būti atleidžiami ne mažiau kaip 60 darbo valandų per metus - per tą laiką jie galės rūpintis profesinės sąjungos narių reikalais. Kodeksas numato, kad darbdavys turės sudaryti sąlygas darbuotojų atstovams ne mažiau kaip penkias darbo diena per metus skirti tų žmonių mokymuisi, ne mažiau kaip už dvi darbo dienas mokant darbo užmokestį.   

Streiko metu nepriims naujų darbuotojų?

Keli Seimo nariai siūlo įpareigoti darbdavius streiko metu nepriimti naujų darbuotojų į streikuojančių darbuotojų vietas.

Tokią nuo liepos turinčio įsigalioti naujojo Darbo kodekso pataisą užregistravo „valstiečiai“ Tomas Tomilinas, Ramūnas Karbauskis ir Vytautas Bakas bei socialdemokratų frakcijos seniūnas Andrius Palionis. Siūlymas Seime bus svarstomas kitą savaitę, per galutinį kodekso pataisų priėmimą. 

Pakeitimu taip pat siūloma numatyti, kad toks draudimas darbdaviui nebūtų taikomas, kai „būtina užtikrinti minimalių paslaugų vykdymą, bet nėra galimybės to padaryti šio kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis“ arba būtų paskelbiamas lokautas.

Kitą pataisą dėl streikų reglamentavimo užregistravo konservatorius Rimantas Jonas Dagys. Jis siūlo darbdaviui numatyti daugiau draudimų priėmus sprendimą dėl streiko ir jo metu: priimti bet kokį vienašališką sprendimą visiškai arba iš dalies nutraukti įmonės veiklą, trukdyti darbuotojams ateiti į darbo vietas, atsisakyti suteikti darbuotojams darbą ar darbo įrankius, sudaryti kitas sąlygas ar priimti sprendimus, kurie gali sustabdyti visos įmonės darbą.

Pasak R.J.Dagio, nepapildžius kodekso reikalavimais darbdaviui, streikai netektų prasmės.

„Tik pradėjus streiką, darbdavys turėtų teisę trukdyti streikuojantiems darbuotojams patekti į darbo vietą, į darbą priimti kitus asmenis“, - sakė parlamentaras.

Trišalėje taryboje dėl streikų ir lokautų sutarta nebuvo.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo numatęs reikalavimus darbdaviui streiko metu, bet per svarstymą Seimas pritarė „valstiečių“ siūlymui ir nurodymai darbdaviui buvo išbraukti.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų