Šalies bankai su nerimu stebi Seime kuriamus planus gelbėti beviltiškus skolininkus. Ant bankroto slenksčio atsidūrusiems gyventojams siūloma leisti paskolų mokėjimą atidėti trejiems metams.

Įstatymas skylėtas

Parlamentaras Mantas Adomėnas Seime pristatė fizinių asmenų pareigų kreditoriams vykdymo laikino sustabdymo įstatymo, kuriuo siekiama per krizę padėti paskolas paėmusiems asmenims ir šeimoms, projektą.

"Smunkanti ekonomika, bankrutuojančios įmonės, atleidimai iš darbo, vėluojantys atsiskaitymai kelia rimtų sunkumų paskolas paėmusiems asmenims ir šeimoms. Daugelyje ES valstybių narių yra galimybė fiziniam asmeniui atidėti skolų, kurios jam tapo nepakeliama našta, mokėjimą. Tačiau Lietuvos teisinė sistema nenumato fiziniam asmeniui galimybės bankrutuoti, restruktūrizuoti savo skolas ar atidėti jų mokėjimo terminą. Tai labai apsunkina žmonių gyvenimą. Toli pavyzdžių ieškoti nereikia – jau pasirodo pranešimų, kad už skolas iš gyventojų atimami butai, daugėja benamių", – iš Seimo tribūnos kalbėjo M.Adomėnas.

Tiki skolininkų sąžiningumu

Seimo narys įsitikinęs, kad asmenys, kuriems bus suteikta galimybė tam tikram laikui sustabdyti skolų mokėjimą, būtų skatinami sąžiningai vykdyti savo pareigas kreditoriams. Be to, procedūra esą skatintų gyventojus ir jų kreditorius aktyviau ieškoti abiem pusėms priimtino sprendimo dėl skolų mokėjimo išdėstymo, skatintų skolininkus dirbti legaliai, užsiimti profesine veikla ar verslu.

Tačiau nei teisininkai, nei parlamentaro kolegos Seime nesuprato, kaip visa tai bus užtikrinama. "Visą procedūrą vykdys teismas, o teismo paskirtas administratorius prižiūrės, ar mokėjimų atidėjimo sąlygos vykdomos teisingai", – į kolegų klausimus atsakinėjo M.Adomėnas.

Įstatymo projekte numatoma, kad finansinių sunkumų turintys asmenys patys galės kreiptis į teismą dėl skolų mokėjimo atidėjimo. Teismas tvirtintų ir planą, kuriame būtų numatytos tam tikros nuolaidos, susijusios su fizinio asmens skolų grąžinimu. Taip pat būtų sudaromas fizinio asmens turto aprašas.

Teisės akto projekte numatyta, kad skolų mokėjimas gali būti sustabdytas ne ilgiau kaip trejiems metams. Tuo metu asmuo privalėtų gyventi minimaliomis sąnaudomis, visas gaunamas pajamas skirdamas savo įsipareigojimams įvykdyti ir mokumui atkurti.

Įstatymo projektas dar atiduotas šlifuoti Teisės ir teisėtvarkos, Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetams. Tikimasi, kad jis bus priimtas rudens sesijoje.

Bankininkai griebiasi už galvų

Tokia iniciatyva abejoja bankininkai, jų nuomone, tokio įstatymo nereikia. SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vytautas Sinius įsitikinęs, kad minėtas įstatymo projektas visiškai neapgalvotas.

"Bankai dabar ir taip sutinka atidėti paskolos mokėjimą. Negaliu kalbėti už visus, bet mūsų banke dėl to problemų niekada nekyla. Jei žmogus patenka į sunkią padėtį ir parodo norą bendradarbiauti, visada ieškome abiem pusėms priimtinų sprendimų. Nesvarbu, ar tai būtų būsto paskola, ar kredito kortelė, visada siūlome atidėti mokėjimus, keisti terminus ir pan. Manau, toks įstatymas šiuo metu nereikalingas, nes finansų institucija visada bus suinteresuota, kad jos klientas išliktų mokus", – dienraščiui sakė V.Sinius.

Saugo tik skolininkus

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas nebuvo toks kategoriškas. Jo teigimu, bankai ne prieš, kad toks įstatymas būtų priimtas kaip papildoma apsaugos priemonė kreditų rinkoje, bet tik tuo atveju, jei šiame teisės akte būtų numatytos kokios nors valstybės garantijos ar kiti mechanizmai, užtikrinantys, kad skolos būtų grąžintos. Jis taip pat pabrėžė, kad dabartinis įstatymo projektas – nieko vertas.

"Pirmą šio įstatymo projekto redakciją įvertinome neigiamai, nes ten nebuvo numatyti nei kompensavimo mechanizmai, nei garantijos, kad skolos po trejų metų iš tikrųjų bus grąžintos bankams. Juk indėlių grąžinimo bankams niekas nenukelia. Jiems irgi kartais trūksta apyvartinių lėšų, tačiau jei klientas pareikalauja, jo pinigai visada grąžinami su sukauptomis palūkanomis. Be to, dabar ir tokio įstatymo poreikio nėra. Ketvirtadalis visų būsto paskolų apdrausta, be to, bankai ir taip sutinka iki metų atidėti paskolos mokėjimą. Tereikia parodyti iniciatyvą ir norą tartis. Tačiau jei įstatymas būtų priimtas toks, koks yra dabar, skolinimasis iš viso sustotų, nes bankai pasidarytų dar atsargesni ir pasipiltų negalinčių atiduoti paskolų banga", – piktinosi S.Kropas.

Baiminasi, kad piktnaudžiaus

Bankininkams pritarė ir Finansų analitikų asociacijos prezidentė Daiva Rakauskaitė. Tiesa, ji pamėtė akmenukų ir į kredito įstaigų daržą. Esą jeigu bankai nebūtų daliję paskolų į kairę ir dešinę, dabar šalies gyventojų padėtis nebūtų tokia bloga ir apskritai nereikėtų skubiai spręsti skolininkų apsaugos problemos.

"Nesuprantu, kuo parlamentarų siūloma galimybė atidėti skolų mokėjimą skiriasi nuo žmogaus ir banko tarpusavio susitarimo. Kita vertus, gal tegul bankai patys prisiima blogųjų paskolų naštą. Nereikėjo dalyti paskolų abejotiniems asmenims. Tie, kurie prarado darbą dėl krizės, manau, gali susirasti kitą ir paskolas grąžinti. Aš apskritai nesu tokių įstatymų šalininkė, nes tiek fizinių asmenų bankroto, tiek šio įstatymo projekte pilna landų piktnaudžiauti, ir lietuviai jomis naudosis. Taip yra dėl to, kad mūsų politikai nusižiūri ką nors nuo užsienio šalių ir bando pritaikyti čia, bet ne viskas taip paprasta", – svarstė analitikė.

Rimantas Simaitis, Vilniaus universiteto Teises fakulteto lektorius, advokatas

Kiekviena tokia iniciatyva sveikintina. Ne išimtis ir šis įstatymo projektas, ir fizinių asmenų bankroto įstatymas. Tačiau labai svarbu yra subalansuoti kreditorių ir skolininkų interesus. Be to, reikėtų naudoti mūsų šalyje jau išbandytus ir pasiteisinusius reguliavimo metodus, o ne diegti naujus įstatymus, nusižiūrėjus juos nuo kaimynų.

Kalbant apie fizinių asmenų pareigų kreditoriams vykdymo laikino sustabdymo įstatymo projektą, galiu pasakyti, kad pati mintis gera, nors ir ne nauja. Tai net galėtų būti vienas kertinių akmenų, sprendžiant fizinių asmenų mokumo problemą. Netgi neturint fizinių asmenų bankroto įstatymo galima svarstyti apie tokios procedūros diegimą, nes ji gali funkcionuoti kaip atskiras mechanizmas. Tačiau šiame projekte – labai daug skylių ir techninių trūkumų: vieni punktai prieštarauja kitiems, daug kas nedera su kitais teisės aktais, naudojami netinkami terminai, o tekstas labai neaiškus ir neišbaigtas ir t. t. Tai pastebėjo ir Seimo teisininkai, kurie savo išvadose pateikė net 47 pastabas. Be to, šiame teisės akte labai smarkiai linkstama į skolininkų apsaugą ir beveik visiškai ignoruojami kreditorių interesai. Per daug teisių suteikiama pirmiesiems ir per daug ribojimų antriesiems.

Reikia suprasti, kad tas, kuriam kiti liko skolingi, irgi gali patirti sunkumų. Kreditoriumi gali būti ne tik bankas, nors dažniausia taip ir būna, bet ir kitas fizinis ar juridinis asmuo. Taip yra užsukama neatsiskaitymų spiralė. Įsivaizduokite paprastą situaciją: kažkas negrąžina paskolos įmonei, jos vadovas negali sumokėti atlyginimų ir jam tenka atleisti dalį žmonių. Taip auginamas nedarbas ir žalojama visa ekonomika.

Trumpai tariant, šio įstatymo projekte pasigendu visapusiškumo ir išbaigtumo. Jeigu jis būtų priimtas netaisytas – toks, koks yra dabar, jis būtų visiškai neveiksmingas ir tik sukeltų bėdų.