Individualiųjų įmonių savininkams ir ūkine veikla besiverčiantiems asmenims nebeprivaloma mokėti įmokų "Sodros" pensijai gauti. Smulkieji verslininkai tikisi, kad šie pokyčiai nebus laikini ir skolų "Sodrai" nereikės mokėti.

Sunki prievolė

Individualiųjų įmonių savininkai ypač skaudžiai pajuto naktinę mokesčių reformą. Nuo 2009-ųjų sausio 1-osios jiems buvo privaloma draustis pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Jie turėjo kas mėnesį mokėti "Sodrai" įmokas nuo išimamų savo reikmėms sumų, kurios negalėjo būti mažesnės negu minimali mėnesinė alga (800 litų), ir buvo privalomai draudžiami pensijų, motinystės ir sveikatos draudimu. Tokia tvarka galiojo visiems smulkiesiems verslininkams, nesvarbu, ar jų individualiosios įmonės veikė, ar ne, ar jie gavo pajamų, ar ne.

"Tai buvo labai neteisinga, nes ne visi savininkai gaudavo pajamų, kai kurie net tiek neuždirbdavo, bet vis tiek privalėjo sumokėti mokesčius. Manome, kad įmokos turi būti mokamos nuo gautų pajamų. Tarkime, jeigu individualiosios įmonės savininkas jau yra kur nors kitur socialiai draustas, jis neturėtų socialinio draudimo mokėti antrą kartą", – įsitikinusi Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.

Įstatymą atidėjo

Ji apgailestavo, kad nors savininkai mokėjo visus mokesčius, ligos atveju draudimo išmokų esą negavo. Be to, į ypač sunkią padėtį pateko į pensiją išėję individualiųjų įmonių savininkai, kuriems labai sumažėjo pensijos ir prisidėjo minėti mokesčiai.

Dėl ydingo įstatymo smulkieji ir vidutiniai verslininkai ne kartą varstė politikų kabinetų duris. Šių metų birželį Seimas pritarė įstatymo pataisoms. Tiesa, laikinoms.

"Dabar įmonių savininkai gali patys pasirinkti, ar draustis pensijai ar ne. Tačiau tai tik laikinas problemos sprendimo būdas, nes žalingas įstatymas nepanaikintas, tik jo galiojimas atidėtas iki 2012-ųjų", – apgailestavo asociacijos vadovė.

Nori nemokėti delspinigių

Smulkieji ir vidutiniai verslininkai siūlo Vyriausybei sudaryti darbo grupę, išnagrinėti visoms pusėms priimtinus sprendimų būdus ir parengti tokį įstatymo projektą, kuris atitiktų ir individualiųjų įmonių, ir valstybės interesus. O kol kas siūloma stabdyti minėto įstatymo galiojimą ir neversti įmonių savininkų mokėti mokesčių už praėjusį laikotarpį ir delspinigių. Tokį prašymą verslininkai yra išsiuntę į Vyriausybę ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetą.

"Visi pripažinome, kad įstatymo nuostatos buvo žalingos, tai kodėl iš mūsų vis tiek tų pinigų reikalaujama? Tai absurdas. Vyriausybė turėtų priimti sprendimą, nes neteisinga iš žmonių reikalauti to, kas buvo pripažinta žalinga", – įsitikinusi Z.Sorokienė.