Po dviejų mėnesių įmonių vadovams teks mokėti net už savo parašą. Nuo spalio verslininkai ataskaitas apie darbuotojus "Sodrai" privalės teikti pasirašytas tik elektroniniu parašu ir susimokėti.

Papildomi mokesčiai

Viešai elektroninės valdžios projektai giriami, mat jie turėtų sumažinti administracinę naštą ir išlaidas tiek verslui, tiek valstybės institucijoms. Elektroninis parašas jau tampa realybe, tiesa, gana nepigia įmonėms. "Sodra" suskubo informuoti bendroves, turinčias daugiau 9 darbuotojus, apie būsimas naujoves – nuo spalio 1 d. jos ataskaitas turės teikti tik elektronine draudėjų aptarnavimo sistema (EDAS).

"Iš viso turiu 12 darbuotojų, taigi būsiu privestas mokytis naudotis tuo elektroniniu parašu, nes popierinių ataskaitų apie darbuotojus iš manęs "Sodra" jau nebepriims. O kuo jos buvo blogos? Kam tos naujos sistemos dabar taip prireikė? Ir dar apie 100 litų teks susimokėti, o svarbiausia, kad net ne pačiai "Sodrai", o kažkokioms privačioms bendrovėms, kurios tą elektroninį parašą administruos. Tokios sumos – niekis, ne dėl to pikta. Tik noriu pasakyti, kad čia yra puikus pavyzdys, kaip valdžia prisigalvoja visokių nesąmonių ir dar pačiu netinkamiausiu laiku", – teigė į redakciją paskambinęs ir Robertu prisistatęs verslininkas, prekiaujantis žemės ūkio technika ir trąšomis.

"Sodros" keistenybės

"Sodros" elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos negyrė ir ja kiekvieną dieną besinaudojantys buhalteriai. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė bei audito įmonės "Moore Stephens Vilnius" direktorė Danguolė Pranckėnienė įsitikinusi, kad "Sodros" EDAS turėtų būti panašesnė į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) elektroninę sistemą. Ši esą gerokai paprastesnė ir patogesnė, nes norint ja naudotis, nereikia jokių papildomų įrankių. Užtenka tik naudotis elektroninės bankininkystės paslaugomis. Be to, pastaroji – visiškai nemokama.

"EDAS, aišku, progresyvu, tai – elektroninės valdžios sistemos dalis. Tačiau VMI visus duomenis ir dokumentus jau seniai teikiame elektroniniu formatu ir visiškai nemokamai. Dėl to verslininkai ir piktinasi: kodėl "Sodrai" turime mokėti už tai, kad ji atliktų savo tiesioginį darbą ir priimtų mūsų dokumentus. Juk tokiu būdu dar ir mažiname jų ("Sodros", – red. past.) sąnaudas, didžiausią darbų dalį dabar atliekame mes, buhalteriai, tad "Sodrai" nebereikia daugybės darbuotojų. Mes padedame jiems krapštytis iš tos finansinės duobės. Juokinga, kai dar prašo verslininkų už tai susimokėti", – emocingai kalbėjo asociacijos prezidentė.

Buhalterius piktina ir kiti "Sodros" sprendimai. "Suprantu, kad kas mėnesį reikia teikti finansines ataskaitas apie visų darbuotojų uždarbį ir socialinį draudimą, bet yra ir baisių keistenybių. Pavyzdžiui, jei darbuotojas vėluoja į darbą porą valandų ir apie tai nepraneša, reikėtų "Sodrai" pranešti, kad jis iš viso neatvyko, tačiau jei vėliau jis vis dėlto pasirodo, reikia rašyti dar vieną dokumentą, panaikinantį ankstesnį. Popierius "Sodrai" reikia siųsti, net jei žmogus viena diena anksčiau grįžta iš nemokamų atostogų. Čia laiko gaišimas, kam visa tai?" – nesupranta D.Pranckėnienė.

Sistema padės taupyti

"Sodros" atstovai tokius kaltinimus kategoriškai atmeta ir tikina, kad sistema bus naudinga visiems

"Nei dabar, nei ankščiau mokėti "Sodrai" už teikiamas deklaracijas nereikia ir nereikėjo. Tačiau visos įmonės visada turėjo ir turės netiesioginių išlaidų, susijusių su deklaracijų teikimu, nesvarbu, ar tai būtų informacijos teikimas "Sodrai", ar VMI, ar Statistikos departamentui, ar bankui. Teikiant popierinius pranešimus "Sodrai", įmonės išlaidas sudaro elektros sąnaudos, popierius, transporto išlaidos ar pašto išlaidos, darbuotojų darbo laikas ir t.t. Teikiant elektronines deklaracijas, pasirašytas elektroniniu parašu, šios sąnaudos sumažės – liks tik elektra, išlaidos interneto ryšiui, elektroninio parašo įsigijimui ir pan.", – tikino "Sodros" Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Eglė Brunalaitė.

Be to, naudodamiesi EDAS draudėjai tiesiog iš savo darbo vietos gali pildyti ir teikti "Sodrai" visas reikiamas deklaracijas (pranešimus), gauti informaciją apie sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas, įsiskolinimą ir t.t. Pagrindinė nauda draudėjams, teikiantiems elektroninius pranešimus, pasirašytus elektroniniu parašu, – nereikia vežioti ar siuntinėti registruotu paštu popierinių pranešimų "Sodrai". Tai esą leidžia įmonėms taupyti ne tik pinigus, bet ir laiką.

EDAS kūrė įmonės "Etnomedijos intercentras" ir "Informacinės technologijos". Visas naujos sistemos įdiegimas kainuoja apie 6 mln. litų, iš kurių 5 mln. sudaro ES struktūrinių fondų skirtos lėšos, milijonas litų skirtas iš "Sodros" biudžeto.

Kainos – simbolinės?

Iš viso elektroninio parašo paslaugas šalyje ir reikiamą įrangą teikia 4 įmonės: "Bitė Lietuva", "Omnitel", Registrų centras ir Skaitmeninio sertifikavimo centras (SSC).

"Bitės" ir "Omnitel" klientai mobiliojo elektroninio parašo paslauga gali naudotis vienuolikoje valstybės institucijų, jie turi galimybę prisijungti prie Vilniaus ir Kauno miesto savivaldybių, Registrų centro. Prisijungus per Elektroninės valdžios vartus (www.evaldzia.lt) galima naudotis ir Centrinės hipotekos, Gyventojų registro tarnybos, Informatikos ir ryšių departamento, Ryšių reguliavimo tarnybos, "Sodros", Valstybinės ligonių kasos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos el. paslaugomis.

Mobilaus elektroninio parašo paslauga "Bitės" abonentams kainuoja 14 litų per mėnesį. Už tai klientas galės nemokamai atlikti iki 600 tranzakcijų per mėnesį. Tiesa, tiek prisijungimas, tiek pasirašymas skaičiuojami kaip tranzakcija. Viršijus 600 vienetų per mėnesį, papildomos tranzakcijos kainuos 0,21 lito už vieną (su PVM). Paslauga naudojantis užsienyje, tranzakcija apmokestinama kaip SMS žinutė, taikant tarptautinio ryšio tarifą.

"Omnitel" atstovė Daiva Selickaitė patikino, kad šiuo metu naudojimasis "Omnitel" mobiliuoju elektroniniu parašu verslininkams nieko nekainuoja. Tačiau pridūrė, kad ateityje planuojame taikyti 1 lito mėnesinį paslaugos palaikymo mokestį. Ji taip pat neatmetė galimybės, kad vėliau kainodara bus dar kartą peržiūrėta.

Per banką ne taip saugu

Norint naudotis stacionaria įranga (dažniausiai plastikine kortele su lustu arba įrenginiu, labai panašiu į USB raktą), paslaugas galima pirkti tiesiai iš SSC. Šioje įmonėje elektroniniai sertifikatai kainuoja 79 litus metams. Tačiau sutartis pasirašoma 3 metams, tad už sertifikatą teks pakloti 237 litus.

"Kai kurie bankai savo siūlomas paslaugas taip pat apibūdina kaip elektroninį parašą. Tačiau tai ne visai tas pats. Pasirašant dokumentus, naudojantis interneto banku, po keleto metų bus neįmanoma įrodyti, kad būtent jūs tą dokumentą pasirašėte, nes ant jo nelieka jokių pėdsakų, tik faktas, kad jis sumokėtas, ar pasirašytas. O elektroninis parašas skirtas duomenų saugojimui, kad juos vėliau būtų galima paimti, pasižiūrėti, kas ką ir kada su juo darė bei tą informaciją panaudoti, pavyzdžiui, teisme", – aiškino bendrovės SSC projektų vadovas Edgaras Dadašovas.

"Registrų centras" pirmą kartą įsigyjant elektroninio parašo sertifikatą kartu su laikmena prašo 99,61 litų. Už tai elektroniniu parašu bus galima naudotis 2 metus.