Pramonininkai siūlo "Sodros" problemas spręsti mažinant nedarbą ir skatinant verslą. Esą grįžus į 2007-ųjų lygį, įstaigos deficitas išnyktų savaime. Tačiau Vyriausybės atstovai teigia, kad "Sodros" reformos neišvengiamos.

Sistemą skandina nedarbas

Jeigu šiandien Lietuvoje nedarbo lygis nesiektų apie 14 proc., "Sodros" biudžete nebūtų atsivėrusios tokios didžiulės skylės. Tuo įsitikinę Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovai, vakar diskutavę, kaip reiktų gelbėti šalies socialinę sistemą. Prognozuojama, kad per šiuos metus Valstybinis socialinio draudimo fondas gaus apie 9,9 mlrd. litų pajamų, o jo išlaidos sudarys apie 12,7 mlrd. litų.

"Jeigu ne nedarbas, jokių problemų "Sodroje" šiandien nebūtų. Jeigu nedarbo lygį sumažintume iki 5–6 proc., "Sodra" šiandien gautų milijardus papildomų pajamų. Tai yra esminis klausimas", – sakė LPK prezidentas Bronislovas Lubys.

Pramonininkai akcentavo, kad bent dalis dabartinių "Sodros" sunkumų galėtų išsispręsti savaime, galbūt būtų galima atsisakyti kai kurių griežtų taupymo priemonių, jeigu Vyriausybė aktyviau spręstų nedarbo mažinimo problemas.

Siūlo lankstesnius santykius

Pramonininkai abejojo, ar būtina mažinti ir taip nedideles lietuvių pensijas, ir siūlė ieškoti būdų, kaip pagyvinti verslą, gamybą.

"Valstybė pradeda prarasti norą valdyti, būti valstybe, tarnauti piliečiams. Ir jeigu iš kur nors galima atimti, tai reikia būtinai ir atimti", –Vyriausybės mokesčių politiką kritikavo B.Lubys.

Stambiojo verslo atstovai taip pat piktinosi reikalavimu darbdaviui mokėti už pirmąsias septynias ligos dienas, siūlymu nelaimingų atsitikimų darbe draudimą patikėti privačioms bendrovėms. Vietoj to LPK viceprezidentas Jonas Guzavičius siūlė skatinti lankstesnius ir skaidresnius darbo santykius.

"Leiskite laikinai priimti darbuotoją nuolatiniams darbams. Dabar darbdaviai bijo priimti darbuotojus, nes sunku juos atleisti. "Sodros" įmokų surinkimą taip pat padidintų, jei viešuosiuose pirkimuose dalyvautų tik tos įmonės, kurios dirba legaliai ir, pavyzdžiui, darbuotojams moka 40 ar 60 proc. vidutinio atlyginimo", – kaip kovoti su nedarbu siūlė LPK viceprezidentas J.Guzavičius.

Vis dėlto "Sodros" reformos siūlymus pristačiusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audronė Morkūnienė teigė, kad kai 2007 m. Lietuvoje buvo rekordiškai mažas nedarbo lygis, apie jokių reformų poreikį kalbėta nebuvo. Jos nuomone, Vyriausybės galios daryti poveikį šalies ekonomikos krypčiai yra ribotos ir net labai norėdama ji negalėtų šalies grąžinti į prieš kelerius metus buvusius laikus.

Trys Vyriausybės darbo grupės šiuo metu rengia pasiūlymus, kaip mažinti nedarbą, skatinti naujų darbo vietų kūrimą ir liberalizuoti darbo santykius.

Susirūpino demografija

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys siūlo sprendimus dėl "Sodros" išlaidų pateikti ne Vyriausybei, o Trišalei tarybai, kurioje nuomonę galėtų išsakyti ir valdžios atstovai, ir darbdaviai, ir profesinės sąjungos.

R.J.Dagys priminė ir prastėjančią šalies demografinę padėtį, mažėjantį mokančių "Sodros" įmokas žmonių skaičių: "Skaičiuojama, kad 2050 m. bus 2,5 mln. gyventojų. Esant tokiam mirtingumui ką nori gali fantazuoti, tačiau jokia sistema neišlaikys."

Jo nuomone, 2006–2007 m. sukūrusi palankią motinystės (tėvystės) išmokų sistemą, valstybė žengė teisingu keliu, iš kurio dabar nereikėtų išklysti, mat gimstamumas pastaraisiais metais šalyje ėmė didėti. "Gerai veikiančio automobilio taisyti nereikia, tobulinti visada galima, tačiau remontuoti iš esmės nereikėtų", – apie siūlymus keisti motinystės (tėvystės) išmokų tvarką kalbėjo R.J.Dagys.

Komentaras

Romas Lazutka

Vilniaus universiteto socialinių mokslų daktaras, profesorius

Pritariu, kad pirmiausia turėtų būti sprendžiamos nedarbo problemos. Iš nedarbo kyla visos kitos socialinės problemos, tačiau lengva pasakyti, sunkiau padaryti. Tų priemonių neišgalvosi, jos bendros, kaip ir visame pasaulyje – darbo vietų kūrimo skatinimas, esamų darbo vietų išlaikymas.

Pensinį amžių taip pat reikia ilginti, tačiau tai turi būti daroma labai nuosaikiai ir pasibaigus krizei. Užtektų po mėnesį per metus, o ne po pusmetį, nes jeigu tai bus daroma dideliais šuoliais ir greitai, gali dar padaugėti darbo neturinčių ir be pragyvenimo šaltinio likusių žmonių.

Šiuo metu dažnai akcentuojama, kad Lietuvoje realus pensinis amžius yra gerokai trumpesnis negu kitose ES valstybėse. Pagal įstatymą jis trumpesnis, tačiau tyrimai rodo, kad Vakarų valstybėse žmonės iki pensijos dirba tik metais ilgiau, o gyvena keleriais metais ilgiau negu lietuviai. Vadinasi, lietuviai didesnę dalį gyvenimo praleidžia dirbdami, todėl ilginant pensinį amžių, jų pensijoje praleidžiamas laikas dar labiau sutrumpės.

Pirmas "Sodros" pertvarkos etapas (2011–2012 m.)

- Pensinis amžius didinamas iki 65 metų po pusę metų per metus vyrams ir moterims, jį suvienodinant.

- Naujos I ir II laipsnio valstybinės pensijos už nuopelnus nebeskiriamos, valstybinių pensijų gavėjų ratas nebeplečiamas, mokamos tik jau paskirtosios.

- Neįgaliųjų specialieji poreikiai priežiūrai (pagalbai) ir slaugai tenkinami ne mokant tikslines kompensacijas, o teikiant savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų, šeimos narių socialines paslaugas, finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.

- Peržiūrėti ir nuo 2012 m. keisti motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo sąlygas: leisti tėvams pasirinkti mokėjimo trukmę, išsaugant tokią pat bendrą išmokos sumą.

- Už pirmąsias 7 ligos dienas pašalpą moka darbdavys.

- Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų draudimo rūšį perduoti vykdyti privačioms draudimo įmonėms, kurios būtų labiau suinteresuotos kontroliuoti darbų saugą įmonėse.

- Socialinio draudimo įmokų surinkimas perduodamas Valstybinei mokesčių inspekcijai, duomenų apie apdraustuosius administravimą paliekant "Sodros" valdybai.

Antras "Sodros" pertvarkos etapas

- Nauja pensijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka.

- Nacionalinės pensijos įvedimas.

- "Sodros" biudžeto ir valstybės biudžeto sujungimas.

- Valstybinių pensijų pertvarkymas.