Politikų sprendimai mažinti motinystės pašalpas verčia poras atidėti šeimos pagausėjimo planus. Tai įspėja Aktyvių mamų sambūris. Besikeičiančias nuotaikas liudija ir didėjantis abortų skaičius, iš vaistinių šluojamos kontraceptinės priemonės.

Dienraštis tęsia temą apie valdžios užmojus gelbėti finansinių sunkumų prislėgtą "Sodrą". Bandydami užlopyti jos biudžeto skylę valdantieji imasi visų įmanomų priemonių, tarp jų – karpyti motinystės pašalpas. Nuo šių metų liepos 1-osios visos motinystės (tėvystės) pašalpos sumažės 10 proc. Tiesa, tokie pokyčiai galios tik naujai skiriamoms išmokoms. Daugiausia pajamų augindamos vaiką neteks moterys, kurių uždarbiai buvo didžiausi.

Motinas vienijančios visuomeninės organizacijos Aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Paulavičienė įsitikinusi, kad tokie valdžios sprendimai gali paskatinti gerai uždirbančius sutuoktinius atidėti šeimos pagausėjimo planus. Kol kas nėra galimybių įvertinti, kokią įtaką politikų sprendimai mažinti motinystės pašalpas daro šeimoms. Tačiau R.Paulavičienė atkreipia dėmesį į gerokai pagausėjusius abortų atvejus ir išaugusią kontraceptinių priemonių paklausą.

– Kai kurie ekonomistai mano, kad "Sodrą" pražudė sprendimas ilginti motinystės išmokas iki dvejų metų. Esą grąžinus senąją tvarką problemos neliktų. Ar pritartumėte tokiai nuomonei?

– Asociacijos pozicija šiuo klausimu labai aiški: jeigu sukursime veikiančią paslaugų sistemą, kurioje mamos galės rinktis dalinį darbą, trumpalaikę vaiko priežiūrą kelias valandas per savaitę, kiek dirbti ir kada dirbti, tuomet pašalpų arba išmokų poreikis natūraliai išnyks arba bent jau sumažės. Mūsų sistema labai nelanksti – viskas juoda arba balta, be atspalvių. Jeigu leistume mamoms rinktis, kas naudingiausia jų šeimos biudžetui, nepažeisdami ir gyvybiško vaikui poreikio būti su mama, atitinkamai išmokos irgi sumažėtų. "Sodros" skylės dydis – mažiausiai 4 mlrd. litų, o motinystės išmokos tesudaro grūdą, todėl negalima kaltinti mamų, kad jos sugriovė "Sodros" pasaulį.

– Ar pokyčiai, susiję su mažesnėmis motinystės išmokomis, neturės neigiamų padarinių? Ar neišsigąs šeimos, nepaaštrės mažo gimstamumo problema?

– Dabar gimdo tos moterys, kurios pastojo, kai apie pakeitimus dar nebuvo kalbama. Apie statistinius duomenis, gimstamumo rodiklius kalbėti dar anksti. Bet žinome medicinos įstaigų informaciją, girdėjome medikų komentarus. Jie teigia, kad abortų skaičius pastaruoju metu gerokai išaugo. Vaistinėse padidėjo įvairiausių apsisaugojimo priemonių poreikis. Tai yra maži ženklai, kurie rodo, kad sprendimai mažinti motinystės pašalpas daro neigiamą įtaką planams gimdyti. Mąstanti ir prognozuojanti šeima, kuri ne tik gyvena šia diena, bet ir galvoja apie savo ir vaikų rytojų, planuoja vaikus. Tai labai sveikintina, nes pagimdyti, o paskui galvoti, ką su vaikeliu daryti, vaikščioti ištiesus ranką, nebūtų protinga.

– Valstybės vadovų nuomonės apie motinystės pašalpą išsiskyrė. Jūsų nuomone, tai – negauto darbo užmokesčio draudimas ar valstybės paramos objektas?

– Kai buvo nuspręsta motinoms pašalpas mokėti ilgiau, Seime aiškiai pasakyta, kad visų pirma tai yra viena iš demografinių problemų sprendimo priemonių. Aišku, jog išmokos mokamos ir dėl to, kad jos yra gimstamumo skatinimo priemonė. Nusprendus skatinti gimdyti dirbančias ir mokesčius mokančias šeimas, pasirinktas modelis finansuoti motinas per draudžiamuosius santykius, t. y. kompensuoti prarastąsias pajamas. Tuo metu atsirado antrasis sąvokos atspalvis – kalbama ne tik apie paramą, bet ir apie pajamų kompensavimą. Šiuo metu taikomas dvigubas modelis.

– Kurioms mamoms sprendimas dėl motinystės pašalpų mažinimo yra skausmingiausias?

– Skausmingiausias šis sprendimas mamoms, kurios daug uždirba. Moterys ne vienus metus laukė palankaus joms momento gimdyti. Moterims, kurios padarė karjerą, uždirbo daugiau pinigų ir atitinkamai sumokėjo daugiau mokesčių, pašalpų mažinimas yra ypač skausmingas, nes joms išmoka sumažės beveik 50 proc. O 10 proc. mažinimas yra daugiau simbolinio pobūdžio – taip ir kitos socialinės grupės prisideda prie vadinamojo taupymo. Tačiau toms šeimoms labai svarbus ir šimtas litų.

– Motinos, kurioms pašalpos skirtos iki 2010-ųjų liepos, išlaikys esamas pašalpas – 100 proc. gauto darbo užmokesčio pirmais ir 85 proc. antrais metais. Įsigaliojus naujai tvarkai motinystės pašalpos vaikus iki vienų metų auginantiems tėvams bus mokamos 90 proc., o nuo vienų iki dvejų metų – 75 proc. gauto darbo užmokesčio. Ar šie pokyčiai, įvertinus užsienio šalių praktiką, yra racionalūs?

– Sudėtinga vertinti paramos motinystei modelius su ES veikiančiais modeliais, nes kitose šalyse labai daug paramos skiriama taikant mažesnius mokesčius, palengvinant būstų įsigijimą jaunoms šeimoms, mokami didesni vadinamieji vaiko pinigai. Žodžiu, kompleksinė parama šeimai kitose šalyse sujungta į vieną bendrą darinį. Lietuvoje motinystės pašalpos yra bene vienintelė skatinimo priemonė, nes visos kitos priemonės taikomos tik tuomet, kai šeima atsiduria žemiau skurdo ribos. O kitų skatinimo priemonių apskritai nelabai turime: nei mokesčių ar būsto įsigijimo lengvatų, nei kitų finansavimo arba paslaugų galimybių. Dėl to negalima motinystės išmokų įvardyti kaip paramos šeimai modelio, nes tai būtų netiesa. Šeimos politika Lietuvoje dar formuojama. Todėl ir negalima įvertinti, ar tai yra adekvatu kitų šalių požiūriu.

– Kaip vertinate Pasaulio banko siūlymą Lietuvai trumpinti motinystės pašalpų mokėjimo laikotarpį iki vienų metų, tačiau šiuo laikotarpiu kompensuoti 100 proc. darbo užmokesčio?

– Pasaulio bankas pirmiausia orientuotas į finansinį efektą, į biudžeto eilučių sudėliojimą dabartiniam momentui. Jų nedomina mūsų šalies ateitis. O motinystės parama yra daug platesnė sąvoka, nes ji apima ne tik biudžetą, bet ir socialinę gerovę, psichologinį šeimos stabilumą, vaiko raidą lemiančius veiksnius, valstybės demografinę padėtį ir mokesčių surinkimą ateityje. Trumparegiška vertinti paramą motinoms tik per biudžeto eilutes.

– Lietuvos laisvosios rinkos institutas kaip veiksmingą priemonę gelbstint "Sodrą" nuo bankroto siūlė fiksuoto dydžio motinystės išmokas, mokamas iš valstybės biudžeto ne ilgiau kaip pusę metų nuo vaikelio gimimo. Ar palaikote šį siūlymą?

– Laisvosios rinkos instituto siūlymas nustebino. Institutas teigia esąs labai liberalių pažiūrų ir jo siūlymai dažniausiai tokie ir būna – orientuoti į daug ir gerai uždirbančius asmenis. Tačiau šis siūlymas grįstas socialdemokratinėmis idėjomis, kai visi yra lygūs. Grįžtama prie tų pačių socializmo pažiūrų. Reikėtų politinio sprendimo: kokią šeimą skatiname gimdyti? Jeigu skatiname gimdyti dirbančią šeimą, tai toks modelis akivaizdžiai neadekvatus. Dirbančios mamos vaikas bus pasmerktas likti su aukle namie arba dar kur nors, o mama turės eiti į darbą. Bet ta mama, kuri neturi darbo stažo, neinvestavo į valstybę nei savo darbo laiko, nei pastangų, turės galimybę auginti vieną, tris, penkis arba septynis vaikus iš tų, kurios dirba, sumokėtų mokesčių.

– Kai kurių Seimo narių manymu, motinystės pašalpą vertėtų mokėti dvejus metus, bet kas šešis mėnesius mažinti išmoką ir antraisiais metais jau nesieti jos su darbo pajamomis. O paskutinį pusmetį, kol vaikui sueis dveji metai, mokėti 40 proc. buvusio darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 500 litų. Kitas siūlymas – mokėti pasirinktinai: 100 proc., jeigu atostogos – vienų metų, arba pirmaisiais metais mokėti 60 proc., o antraisiais – 40 proc. gauto uždarbio kompensavimas, jeigu imamos dvejų metų atostogos. Kuris siūlymas priimtinesnis?

– Ne procentai esmė. Motinystės išmokų mokėjimo dvejus metus modelis akivaizdžiai davė šimtaprocentinį rezultatą – tokį, kokio buvo tikėtasi. Gimdė vyresnio amžiaus moterys, ilgai dirbusios, daug uždirbusios ir sumokėjusios nemažai įmokų. Galbūt dėl to pastaraisiais metais Lietuvoje gimė gerokai daugiau naujagimių. Nė vienoje ES šalyje nebuvo tokio gimstamumo spurto per tokį trumpą laikotarpį. Akivaizdu, kad sprendimas mokėti motinystės pašalpas dvejus metus buvo efektyvus. Dabar valstybė turėtų prisiimti atsakomybę ir neatsisakyti sėkmingo modelio.

Kaip alternatyvą "Sodrai" gelbėti siūlome ne šiaip sumažinti išmokas motinoms, o iš tiesų reformuoti motinystės paramos ir skatinimo sistemą. Tam tikrą pragyvenimo lygį vaikui su mama bet kokiu atveju reikia užtikrinti, nes jeigu jo nėra, mama priversta eiti dirbti ir mažylis netenka mamos dėmesio. Moterys mano, kad jos bus išstumtos į darbo rinką, o jų atžalos negalės saugiai augti bent jau pirmus dvejus metus. Todėl siūlome išmokas motinoms mokėti iš dviejų dalių. Valstybė galėtų dalį išmokos mokėti iš biudžeto kaip gimstamumo skatinimo priemonę, o išmokomis iš "Sodros" kompensuotų prarastas pajamas. Kol kas valstybės parama šeimai arba socialinė politika orientuota tik į paramos atvejus – kai šeima skursta, kai reikia ją gelbėti iš kritinių situacijų. Skatinimo politikos nelieka. Atėjo laikas, kai ta politika turi būti suformuota.

– Kaip vertinate siūlymą neriboti motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio asmenims, gaunantiems pajamų pagal autoriaus sutartis iš draudėjo – Lietuvos įmonės ar įstaigos, su kuria jis nesusijęs darbo santykiais?

– Reikėtų politinio apsisprendimo: kas yra motinystės pašalpa? Jeigu į ją žiūrima kaip į prarastų pajamų kompensavimą, tada nelabai lieka erdvės papildomai dirbti. Jeigu kalbame apie tokį modelį, kuriame dalis pašalpos mokama kaip gimstamumo skatinimas iš biudžeto, tada galima kalbėti ir apie teisę į pašalpą bet kokiu atveju. Motinoms sudaroma galimybė rinktis. Visi socialinio draudimo specialistai vienu balsu teigia, kad nelabai įmanoma derinti draudimo su teise dirbti, nes tai prieštarauja socialinio draudimo principui. Jeigu atsirastų galimybė mokėti pašalpą iš dviejų dalių (iš biudžeto ir iš socialinio draudimo), atsirastų galimybė ir papildomai dirbti.

Komentaras

Romas Lazutka

Vilniaus universiteto profesorius

Valstybė turėtų remti šeimas daugiau negu iki šiol, imdamasi kompleksinių priemonių. Tačiau iš "Sodros" motinystės pašalpas mokėti užtektų tik pusmetį, galbūt metus, bet ne ilgiau. Pašalpos dydis turėtų būti susietas su buvusia alga, kompensuoti vertėtų 80 proc. buvusio uždarbio. Taip pat turėtų būti nustatytos viršutinės išmokos ribos – 3,5 vidutinio darbo užmokesčio, kaip jau Lietuvoje yra buvę. Tai sumažintų piktnaudžiavimo grėsmes. Jeigu moteris uždirba daugiau kaip 3,5 vidutinės algos, nereikėtų viršijančios sumos apmokestinti motinystės ir ligos išmokų draudimu – įmokos būtų mokamos ne didesnės kaip nuo 3,5 vidutinio darbo užmokesčio. Jeigu apribojame išmokos dydį, logiška apriboti ir įmokos dydį.

Dar vienas aktualus klausimas – kokio laikotarpio pajamas vertinti, apskaičiuojant pašalpos dydį? Žinoma, būtų geriau imti kuo ilgesnį laikotarpį, pavyzdžiui, dvejų metų. Tačiau yra ir tokių moterų, kurios gimdo padirbusios trumpiau, o jas irgi reikia socialiai apsaugoti. Tokiu atveju galėtų būti daroma prielaida, kad ji uždirbo vidutinę algą. Praėjus pusei metų nuo gimdymo sveika moteris pajėgi dirbti ir socialinis draudimas nebeturėtų būti taikomas. Suprantama, kad kelių mėnesių vaiko vieno nepaliksi (taip pat kelerių metų), ir šeimai būtina socialinė parama. Šiuo atveju šeimai būtina valstybės parama iš biudžeto. Iš gautų lėšų šeima susimokėtų kad ir už brangesnį darželį arba auklę samdytų. Pas mus įprasta, kad dirba ir tėvas, ir motina, todėl būtina jiems sudaryti sąlygas toliau dirbti. Problema tik kad tie mūsų darželiai nėra saugūs mažiems vaikams, nėra gerų sąlygų, ten vaikai dažnai serga, todėl būtina gerinti darželių paslaugų kokybę. Valstybė turi daugiau investuoti į darželius, kad juose būtų saugu palikti ir pusės metų vaiką.

Valstybės parama šeimoms, kurios derina profesinę veiklą ir vaikų priežiūrą, turėtų būti teikiama tol, kol vaikui ta priežiūra reikalinga. Ypač svarbus laikotarpis šeimoje, kai vaikas sulaukia priešmokyklinio amžiaus. Tuomet vienas iš tėvų galbūt turėtų dirbti puse etato ir skirti daugiau dėmesio atžalai parengti naujam gyvenimo etapui. Valstybė padengtų išlaidas, susijusias su vaiko priežiūra: vienoms šeimoms ji aktualesnė, kai vaikui tėra metai, kitoms – vėliau. Sumažinus išmokas iš "Sodros" reikėtų gerokai daugiau skirti iš valstybės biudžeto. Svarbu, kad atsiradus vaikui šeimos vartojimo galimybės nesumažėtų pernelyg smarkiai, o šiuo atveju reikalingi ir vadinamieji vaiko pinigai iki pilnametystės.