"Sodros" mirties data - 2012-ieji? Pereiti į pagrindinį turinį

"Sodros" mirties data - 2012-ieji?

2009-10-28 08:44
Mindaugas Mikaila: Nieko nedarydami ir 2011 bei 2012 m., turėtume 12,9 mlrd. litų deficitą ir 2012-ųjų pabaigoje galėtume sakyti, kad mums "kaput".
Mindaugas Mikaila: Nieko nedarydami ir 2011 bei 2012 m., turėtume 12,9 mlrd. litų deficitą ir 2012-ųjų pabaigoje galėtume sakyti, kad mums "kaput". / Redo Vilimo (BFL) nuotr.

Skylė "Sodros" biudžete jau matuojama 2 mlrd. litų. Jeigu nebus imtasi priemonių, 2012-aisiais įstaigos skolos viršys pajamas ir teks skelbti jos bankrotą.

Bankrotas 2012-aisiais

Nors dar 2008 m. pradžioje Valstybinis socialinio draudimo fondas ("Sodra") savo sąskaitose turėjo per 1,34 mlrd. litų atliekamų lėšų, padidėjus išmokoms ir smukus šalies ūkiui šiuos metus įstaiga pradėjo nesukaupusi nė lito. Vos per dešimt mėnesių "Sodros" skolos išaugo iki daugiau kaip 2 mlrd. litų.

"Sodros" direktorius Mindaugas Mikaila skaičiavo, kad šių metų gale įstaigos skolos sudarys apie 2,7 mlrd. litų, o jei nebus imtasi jokių priemonių, kitąmet jos padidės dar 3,5 mlrd. litų.

"Per šiuos ir ateinančius metus "Sodros" biudžeto deficitas gali padidėti iki 6,3 mlrd. litų. Tai sudarytų 63 proc. visų "Sodros" biudžeto pajamų. Nieko nedarydami ir 2011 bei 2012 m., turėtume 12,9 mlrd. litų deficitą ir 2012-ųjų pabaigoje galėtume sakyti, kad mums "kaput" – skolos viršytų pajamas", – Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdyje kalbėjo M.Mikaila.

Sumažins milijardu

Tiesa, įgyvendinus Vyriausybės numatytus pokyčius, tarp kurių – mažesnės pensijos ir motinystės pašalpos bei 2,1 proc. didesnės įmokos, "Sodros" biudžeto skylę kitąmet pavyktų sumažinti 959 mln. litų. Planuojamos fondo pajamos sudarytų 10,3 mlrd. litų, o išlaidos – 12,7 mlrd. litų.

"Tai nepakeis minuso į pliusą, tačiau šios priimtos priemonės duoda geresnį rezultatą 2011–2012 m. – ta duobė bus gerokai mažesnė", – teigė M.Mikaila.

Beje, bandymus sustyguoti "Sodros" biudžetą apsunkina ir tai, kad nors bandoma mažinti "Sodros" išlaidas, vienur kitur jos nevaldomai auga. Visų pirma, nedarbo pašalpos. M.Mikaila pripažino, kad praėjusiais metais numatytos lėšos nedarbo pašalpoms baigėsi rugsėjį, tam reikėjo skolintis papildomai. Skaičiuojama, kad kitais metais bedarbių skaičius šalyje pasieks 329 tūkst., o nedarbo pašalpoms reikės skirti 233 mln. litų daugiau – iš viso beveik 0,5 mlrd. litų.

Be to, ateityje reikės atseikėti vis didesnę "Sodros" pajamų dalį palūkanoms už paskolas padengi. Šįmet tam reikės skirti apie 90 mln. litų, kitąmet – jau 252 mln. litų.

Taupymo receptai

Kaip tikino M.Mikaila, taupymo priemonių imamasi ir įstaigos viduje. Šįmet visoje šalyje veikiančiuose įstaigos padaliniuose ketinama atsisakyti 275, kitais metas – dar 450 etatų. Iš viso "Sodroje" dirba 4,2 tūkst. žmonių, įstaigos veiklos sąnaudos, neįskaitant už paskolas mokamų palūkanų, siekia 185 mln. litų ir sudaro 1,8 proc. visų jos pajamų.

Taupyti "Sodra" žada ir vienai savaitei nukeldama pensijų mokėjimą. Apie tai antradienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje informavo "Sodros" direktoriaus pavaduotoja Česlava Zabulėnienė. Pasak jos, savaitei atidėjus pensijų mokėjimo pradžią, pavyktų sutaupyti nuo 7 iki 10 mln. litų per metus.

Romas Lazutka, Vilniaus universiteto profesorius, socialinių mokslų daktaras

Lietuva, palyginti su Vakarų šalimis ar Vengrija, Lenkija, socialinei apsaugai išleidžia gerokai mažiau nuo bendrojo vidaus produkto. Tikintis greito efekto, lieka karpyti išmokas, tačiau čia susiduriama su problema – nemokėti nėra kam. Didžiausią dalį išmokų sudaro pensijos, likusių išmokų dalis nelabai didelė. Todėl, pavyzdžiui, net ir visiškai atsisakius mokėti motinystės pašalpas, užkaišioti "Sodros" skylių nepavyks. Vadinasi, nepajudinus pensijų, didelio poveikio nebus, tačiau tai labai jautrus klausimas ir drastiškai jas mažinti taip pat sunku. Tad didelių rezervų mažinti "Sodros" biudžetą nėra, o esant tokiam ekonomikos nuosmukiui nesiskolinti beveik neįmanoma.

Kitas būdas – didinti mokesčius. Dar prieš dešimt metų šalyje viešėjęs Danijos premjeras stebėjosi, kodėl Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse neapmokestinami turtuoliai. Krizė galbūt ne pats geriausias metas tai daryti, bet kai stengiamasi nurėžti dešimtadalį 700–800 litų per mėnesį gaunančio žmogaus pajamų, kyla natūralus klausimas, ar pakankamai moka tie, kurie per mėnesį uždirba 8 tūkst. litų? Antra, galima kalbėti ir apie pačių išmokų apmokestinimą – tai Lietuvoje nėra daroma. Jeigu žmogus gauna tik kelių šimtų pensiją, jos apmokestinti nereikėtų, tačiau jeigu jis dirba, gauna atlyginimą, pensiją, kitų pajamų, galbūt joms būtų prasminga taikyti pajamų mokestį.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra