Statybininkų gyvenimas ir toliau gerės Pereiti į pagrindinį turinį

Statybininkų gyvenimas ir toliau gerės

2015-09-10 13:00

Statybininkų darbo užmokestis jau bent metus auga kiekvieną mėnesį. Ši tendencija nesikeis ir artimiausioje ateityje. Tuo įsitikinęs Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

Statybininkų gyvenimas ir toliau gerės
Statybininkų gyvenimas ir toliau gerės / V. Skaraičio/ BFL nuotr.

Statybininkų darbo užmokestis jau bent metus auga kiekvieną mėnesį. Ši tendencija nesikeis ir artimiausioje ateityje. Tuo įsitikinęs Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

Vasarą uždirba daug

Statistika byloja, kad vidutinis bruto darbo užmokestis šalyje dabar yra 713 eurų, o statybininkų – kiek daugiau nei 650 eurų. Statistika rodo nuolatinį statybininkų algų didėjimą, o D.Gedvilas sako, kad viešai žinomi skaičiai net neatspindi tikrosios padėties – ji dar geresnė.

"Darbo užmokesčio didėjimą nuo praėjusių metų stebime kiekvieną mėnesį. Specialistai, amatininkai, kurie išties išmano savo darbą, yra vertinami ir gauna daugiau kaip tūkstantį, du tūkstančius eurų per mėnesį. Žinoma, ateina žiema, kai mažės darbų užsakymų, ir žmonės stengiasi per vasarą užsidirbti visoms reikmėms, medicininėms paslaugoms, komunaliniams mokesčiams, vaikų mokslui apmokėti", – komentavo D.Gedvilas.

Augimo sustojimo nematyti

Statybininkų asociacijos vadovo teigimu, dar viena priežastis, kodėl didėja statybininkų atlyginimai, yra vis augantis statybų paslaugų eksportas. Lietuvių įmonės siunčia į užsienį geriausius specialistus, užsienyje lietuviai vis labiau vertinami už kokybišką darbą, tad dėl geriausių iš Lietuvoje likusių specialistų, kurių šalyje vis mažiau, vėlgi tenka konkuruoti didinant jų darbo užmokestį.

"Mes net galvojame, kada ši uždarbio augimo kreivė nustos stiebusis. Tačiau, apsidairius aplinkui, matant, kokį darbo užmokestį gauna statybininkai kitose ES šalyse, šio augimo sustojimo prognozuoti neįmanoma – jis dar didės. Riba dar nepasiekta", – prognozavo D.Gedvilas.

Pasak jo, kai nebrangsta naftos produktai, o dabar yra kaip tik toks laikas, statybinės medžiagos taip pat neturi tendencijos brangti, bet atvirkščiai – pinga. Taigi, jei augantys atlyginimai bendrą statybos darbų kainą ir padidintų, dėl pigesnio transportavimo pingančios statybinės medžiagos šią kainą subalansuoja.

Šešėlis dar gilus

Kalbant apie tai, ar didėja, ar mažėja šešėlinė ekonomika statybų sektoriuje, D.Gedvilas buvo atviras – šioje srityje dar reikia labai daug nuveikti.

Specialisto įsitikinimu, lyginant Lietuvos ir kitų Baltijos šalių situacijas, galima aiškiai pamatyti skirtumus, rodančius, kad mūsų šalyje palikta ryškių spragų, leidžiančių piktnaudžiauti.

"Jeigu šiandien atsiversite bet kokį nekilnojamojo turto pardavimo skelbimų portalą, dauguma, turbūt apie 90 proc., naujos statybos butų bus siūlomi su daline apdaila. Kyla klausimas – o kas įrenginėja tą apdailą? Ar jie tikrai sumoka mokesčius valstybei? Manau, kad yra du motyvai: vienas, kad užsakovas kartais sako, kad nepatinka apdaila, ir žmogus nori savo interjero. Antras motyvas, kai norima pasidaryti pigiau. O pigiau dažnai ir gali reikšti, kad bus naudojamas nelegalus darbas, nelegalios statybos. Jeigu Estijoje atidarysime tokį nekilnojamojo turto portalą, pamatysime, kad ten formuluojamuose skelbimuose daugiau nei 90 proc. butų parduodami su pilna apdaila. Taigi ir turime rezultatą. Manau, kad tikrai yra galimybių sumažinti tą šešėlį, tik reikia atitinkamų sprendimų", – pasakojo D.Gedvilas.

Užmokestis augo 8,5 proc.

Vertinant statistinius duomenis matyti, kad šių metų rugpjūtį, palyginti su liepa, prekės ir paslaugos, skaičiuojant bendrai, pigo. Tačiau fiksuojamas paslaugų brangimas, o metinis jų brangimas dar žymesnis. Ekonomistai prognozuoja, kad, augant darbo užmokesčiui, paslaugos brangs ir toliau.

Šių metų rugpjūtį, palyginti su liepa, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,8 proc. Lietuvos statistikos departamento specialistų surinktais duomenimis, vartojimo prekių kainos per šį laikotarpį sumažėjo 1,2 proc., o paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc.

Tuo tarpu per metus vartojimo prekių kainos sumažėjo 2,7 proc., o paslaugų – padidėjo 3,2 proc.

Statybos sąnaudų elementų kainos liepą, palyginti su birželiu, sumažėjo, tačiau per metus vėlgi fiksuojamas didėjimas. Šių metų liepą, palyginti su birželiu, statybos sąnaudų elementų kainos sumažėjo 0,4 proc. Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo per tą mėnesį 0,8 proc. sumažėjęs darbo užmokestis. Liepą, palyginti su birželiu, darbo valandos užmokesčio sumažėjimą lėmė mažesnės vienkartinės išmokos, priedai ir priemokos, teigia statistikos specialistai. Statybinių medžiagų ir gaminių kainos per mėnesį sumažėjo 0,3 proc.

Šių metų liepą lyginant su praėjusių metų liepa, fiksuojamas statybos sąnaudų elementų kainos padidėjimas sudaro 2,3 proc. Tai lėmė 8,5 proc. padidėjęs darbo užmokestis, 0,3 – mašinų ir mechanizmų eksploatavimo darbo valandos kaina.

Statybinių medžiagų ir gaminių kainos per metus sumažėjo 0,1 proc. Iš statinių per metus daugiausia pabrango gyvenamųjų pastatų statyba – 3,2 proc. Pastatų remontas pabrango 3,9 proc., atskleidžia Statistikos departamento specialistų apibendrinti duomenys.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra