Artimiausią pusmetį Lietuvos laukia tyčinių bankrotų banga, įspėja teisininkai. Įmonėms klimpstant į skolas atsiras vis daugiau verslininkų, sieksiančių išsaugoti turtą, bet nemokėti kreditoriams.

Sausi iš balos

Kaip išsigelbėti per krizę – tokią dilemą jau dabar sprendžia dauguma šalies įmonių. Vienos jų bus priverstos bankrutuoti, o kitos gali būti tyčia sužlugdytos.

"Bankrotas arba verslo pabaiga yra natūralus ekonomikos dėsnis. Tačiau per sunkmetį tokius dėsnius dažnai skatina patys verslininkai, sau pasilikdami turtą, o kitiems – skolas", – teigė advokatas Paulius Docka, jis prognozuoja, kad Lietuvoje atsiras vis daugiau verslininkų, kurie sumanė išlipti iš krizės balos sausi.

"Iškilus problemoms atsiras verslininkų, kurie norės atsiriboti nuo blogai dirbančios ir prasiskolinusios įmonės, todėl stengsis pabėgti iš verslo ir išsaugoti savo gerą vardą", – sakė teisininkas.

Investuos "iškamšos"

Vienas būdų atsikratyti skolų, plintantis ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, – akcininkai marionetės. Scenarijus aiškus – verslininkas parduoda akcijas, o savo vietą užleidžia akcininkui marionetei, dar kitaip vadinamam iškamša. Tokie atvejai jau fiksuojami Latvijoje. Atskirti, ar bendrovės akcijas įsigijo rimtas investuotojas, ar "iškamša", iš pradžių nėra lengva, bet kai kurios aplinkybės gali padėti tai nuspėti.

Didžiausias įtarimas verslo partneriams turėtų kilti, jeigu atsiranda mistinis investuotojas iš vadinamųjų lengvatinės prekybos teritorijų: Rusijos glūdumos ar kito paslaptingo krašto.

Jei paaiškėja, kad per krizę į bendrovę iš tiesų atėjo "iškamša", toliau verslo perspektyvos aiškios: bus atleidžiami darbuotojai, galbūt parduodamas įmonės turtas. Visos šios operacijos tikslas – pradiniam akcininkui teisiniu požiūriu nutraukti ryšius su bendrove, kad nereikėtų atsakyti prieš kreditorius savo turtu. Taigi turtas yra saugiau perkeliamas į kitą įmonę, žinoma, neturinčią nieko bendra su skolomis.

"Tyčinis lietuviškas bankrotas"

Dar vienas Lietuvoje sparčiai populiarėjantis verslo pabaigos modelis – bankrotas. "Teisininkai juokauja, kad egzistuoja toks reiškinys kaip tyčinis lietuviškas bankrotas. O tam mūsų šalies teisinė sistema labai palanki", – įsitikinęs P.Docka.

Valstybė ir teisėsauga, advokato teigimu, yra visiškai nesuinteresuota tirti tyčinių bankrotų ir netgi nesirengia jų antplūdžiui. Per pastaruosius dvejus metus dėl įmonių bankrotų daugiausia nuostolių patyrė privatus verslas, o ne valstybės įstaigos – "Sodra" ar Valstybinė mokesčių inspekcija. Todėl natūralu, kad privataus verslo reikalavimai valstybei nėra įdomūs.

"Esant tokiai padėčiai visą iniciatyvą perima bankroto administratorius ir didžiausi kreditoriai. Jei abiejų subjektų kėslai pikti, galima tikėtis tobulo tyčinio bankroto", – dėstė P.Docka.

Iki šiol Lietuvoje tyčiniais buvo pripažinti vos keli bankroto atvejai, nors realiai, anot advokato, toks atvejis būna vienas iš dešimties.

Raganų medžioklė

Netrukus Lietuvos įmonėse vyks ir intensyvi vadovų kaita. Per krizę esą visada prasideda kaltųjų medžioklės sezonas. Akcininkai ima labiau kontroliuoti įmonių vadovus, o nepasitikėdami patys stoja jų vieton. Tačiau griežtesnė verslo kontrolė gali tapti vienu iš receptų, kaip išgyventi per krizę. Vis dėlto verslininkams turėtų padėti ir valstybė, tobulindama įstatymus, kurie esą netinkami krizei spręsti.

"Valstybei reikėtų pagalvoti, kas yra geriau – leisti darbdaviui lanksčiau priimti reikiamus sprendimus ar pasmerkti juos žlugti ir darbuotojus išmesti į gatvę", – sakė advokatas Marius Devyžis. – Kadangi valstybė nesidrovėjo per labai trumpą laiką užkrauti ypač smulkiajam ir vidutiniam verslui sunkios mokesčių kupros, ji turėtų imtis ir adekvačių priemonių kitais būdais palengvinti jų gyvenimą."

Valstybinė mokesčių inspekcija galėtų verslui suteikti daugiau mokestinių paskolų ir leisti įmonėms atidėti mokesčių mokėjimą. Išgyventi smulkiajam verslui padėtų ir fizinių asmenų bankroto įstatymas, nors abejojama, ar dabartinė vadžia ryšis priimti tokias naujoves.

Virginijus Narvilas, Įmonių bankroto valdymo departamento direktorius

Žinoma, kai ateina sunkmetis, visuomet padaugėja norinčių nemokėti, imtis neteisėtų veiksmų. Galbūt ir tyčiniai bankrotai nebus išimtis. Tačiau sunku pasakyti, ar Lietuvos iš tiesų laukia jų antplūdis. Daug kas priklausys, kaip į šiuos procesus žiūrės patys kreditoriai, teismai. Sutinku, kad iki šiol tyčinių bankrotų buvo nedaug – 19 atvejų nuo 2000-ųjų. Tačiau įrodyti teisme tyčinį bankrotą yra labai sunku. Galbūt susiformuos teismų praktika, kad tokie faktai bus įrodomi paprasčiau, tuomet ir tyčinių bankrotų turėtų padaugės. Teisės aktų, sakyčiau, pakanka, tačiau įstatymuose turėtų būti labai aiškiai ginamos kreditorių teisės, kad bankrotas nebūtų tyčia išprovokuojamas.