Sutarta artimiausiu metu paskelbti konkursą įmonės vadovui išrinkti, ieškoti galimybių užtikrinti šiemet būtiną finansavimą, atlikti infrastruktūros ekspertizę ir įvertinti Siauruko gaivinimo galimybes.

Dėl COVID-19 pandemijos Aukštaitijos Siaurukas išgyvena ne pačius geriausius laikus, tačiau susitikime vieningai sutarta, kad šis unikalus šalies geležinkelis turi būti išsaugotas ir tapti patraukliu turistams objektu, laipsniškai mažinant jo finansinę priklausomybę nuo valstybės dotacijų.

„Svarbu, kad Siaurukas, kaip unikalus objektas, būtų išsaugotas ir atneštų didžiausią naudą valstybei. Dėsiu visas pastangas, kad matytume aiškią jo ateities viziją ir platesnę perspektyvą“, – sakė susisiekimo ministras M. Skuodis.

Susitikime sutarta dėl artimiausio laikotarpio darbų: rasti įmonei nuolatinį vadovą, ieškoti finansavimo Siauruko išlaikymui ir svarbiausiems darbams pandemijos metu, įvertinti esamą siaurojo geležinkelio infrastruktūros būklę, nustatant, kokių investicijų ir kada reikia, kad eismas būtų saugus. Taip pat nuspręsta svarstyti galimybę atlikti galimybių studiją bei suburti patarėjų tarybą, kuri prisidėtų formuojant ateities viziją.

Įstaiga jau kurį laiką neturi vadovo. ASG direktoriui praėjusių metų pabaigoje išėjus iš darbo, šiuo metu jai laikinai vadovauja Infrastruktūros skyriaus vedėjas Linas Čerauskas. Susisiekimo ministerija kartu su dalininkėmis savivaldybėmis rengs konkursą naujam nuolatiniam ASG vadovui išrinkti.

Artimiausiu metu, kai tik leis gamtinės sąlygos, ASG planuoja per 2 mėnesius įvertinti siaurojo geležinkelio būklę ir numatyti reikiamus veiksmus bei preliminarų lėšų poreikį jo būklei ir eksploatavimo sąlygoms pagerinti.

Geriau įvertinti esamą ASG situaciją ir plėtros potencialą padės galimybių studija. Ji turėtų numatyti, kiek investicijų ilguoju laikotarpiu prireiks stipriai nusidėvėjusiai infrastruktūrai atnaujinti, kaip pagerinti įmonės valdyseną ir sumažinti įmonės priklausomumą nuo subsidijų. Numatoma, kad tokios studijos parengimas gali trukti apie 8 mėnesius.

Įstaiga yra išlaikoma daugiausia Susisiekimo ministerijos lėšomis, kuri kasmet skiria po 200 tūkst. eurų veiklai užtikrinti. Visos trys dalininkės savivaldybės prisideda po 15 tūkst. eurų per metus, savo piniginiu įnašu padidindamos ASG įstatinį kapitalą.

XIX–XX amžių sandūroje nutiestas siaurasis geležinkelis kartu su stotimis ir kelių statiniais yra vertingas istorinis ir kultūros paveldo objektas. 1996 m. Aukštaitijos siaurojo geležinkelio kompleksas įrašytas į Nekilnojamų kultūros vertybių registro statinių kompleksų ir ansamblių sąrašą. Šiuo metu traukiniai kursuoja siaurojo geležinkelio ruože Panevėžys–Anykščiai–Rubikiai.