„Via Balticos“ darbai – sudėtingiausioje ir ilgiausioje atkarpoje

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) tvirtina, kad vienas svarbiausių darbų kitais metais – tęsiamas didžiausio nepriklausomos Lietuvos kelių infrastruktūros projekto „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos įgyvendinimas. Kaip pažymėjo LAKD, darbai 2024 m. bus tęsiami techniškai sudėtingiausiose ir ilgiausioje, beveik 16 kilometrų siekiančioje atkarpoje, prasidedančioje nuo Marijampolės.

„Itin sudėtingus rekonstrukcijos darbus čia ketinama baigti 2024 metų vasarą. Vykdomų darbų metu šioje atkarpoje bus pastatyti 5 viadukai, 4 tiltai, 3 tuneliai, 10 žiedinių sankryžų, nutiesti 45 km jungiamųjų kelių bei įrengta didžiausia ir iki šiol moderniausia Lietuvoje poilsio ir transporto priemonių stovėjimo aikštelė“, – Eltai perduotame komentare tvirtino LAKD.

„Kitąmet „Via Balticos“ kelyje taip pat suplanuota pradėti ir paskutinės likusios projekto atkarpos, esančios šalia Lenkijos sienos, atnaujinimo darbus. Šios atkarpos ilgis – daugiau nei 12 km. Atnaujinimo darbų metu šioje kelio dalyje numatyta pastatyti 2 viadukus, 3 tunelius, 3 tunelinius perėjimus gyvūnams, 1 žaliąjį tiltą gyvūnų migracijai bei 10 žiedinių sankryžų. Šios atkarpos, o kartu ir viso „Via Baltica“ projekto nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos atnaujinimo darbus planuojama baigti 2025 metais“, – pažymėjo Kelių direkcija.

2023 metais, buvo baigtos 2 iš 4 atnaujinti suplanuotų „Via Balticos“ atkarpų, kurių ilgis – daugiau nei 12 kilometrų.

Išskiriami ir nacionaliniam saugumui svarbūs projektai, tiltų atnaujinimas

Tarp svarbiausių kitų metų darbų Kelių direkcija paminėjo ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių kelių infrastruktūros plėtros darbus. 2024 m. planuojama pradėti netoli Ruklos karinio poligono – Jonavos aplinkkelio statybos darbus.

„2024 metais suplanuota tvarkyti šalia Rūdininkų karinio poligono esantį kelią Pirčiupiai–Jašiūnai. Netoli 20 km ilgio nacionaliniam saugumui svarbaus kelio atnaujinimą planuojama baigti per artėjančius metus, kitą, apie 10 km ilgio atkarpą suplanuota užbaigti 2025 metais. Netoli to paties karinio poligono kitąmet bus pradėti atnaujinimo darbai ir kelio Mikašiūnai–Rūdininkai, visą jį rekonstruoti suplanuota 2025 metais. O netoliese esantį kelią Ąžuolijai–Juodšiliai–Jašiūnai planuojama atnaujinti per artėjančius metus“, – komentavo LAKD, priminusi, kad 2023 m. buvo atnaujintas kelias esantis šalia Pabradės karinio poligono.

Taip pat tvirtinama, kad bus skirtas didelis dėmesys saugumo keliuose užtikrinimui bei šalies tiltų, viadukų ir estakadų priežiūrai. LAKD tvirtina, kad kitų metų pabaigoje Kaune planuojama baigti tilto per Nerį (A. Meškinio) rekonstrukciją.

„Kitais metais planuojama atnaujinti ir Trakų viaduko kapitalinio remonto darbus. Taip pat suplanuota tęsti kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai estakados (Sargėnų) kapitalinį remontą. 2024 metais planuojama pradėti rekonstruoti tiltus per Nevėžį, Šuniją, Dubysą, pradėti laikinojo tilto per Kruną statybas“, – dėstė Kelių direkcija, priminusi, kad šiemet suremontavo 18 šalies tiltų ar viadukų.

Numatyti darnaus judumo ­projektai, esamos infrastruktūros gerinimas

LAKD taip pat yra numačiusi vykdyti darnaus judumo (pėsčiųjų ir dviračių takų) projektus – pradėti pėsčiųjų ir dviračių tako Smilytė–Nida (atkarpos pro Juodkrantę link Pervalkos, ties Pervalka bei nuo Pervalkos ir Preilos jūros link) tvarkymo darbus, kurio pirmoji rekonstruota dalis jau atidaryta, taip pat takų tiesimą kituose regionuose.

„Bus tęsiami pėsčiųjų ir dviračių tako nuo Kretingos iki Vydmantų šiais metais pradėti tiesimo darbai. Šis takas sujungs Kretingą su Palanga bei reikšmingai sustiprins pajūrio regiono rekreacinį potencialą, tuo pačiu pagerins ir vietos gyventojų susisiekimą – užbaigus rangos darbus kelionėms tarp Kretingos ir Palangos bus galima rinktis netaršų ir sveikatai palankų judėjimą dviračiu ar pėsčiomis“, – tvirtino Kelių direkcija.

„Kitąmet bus tęsiami ir pėsčiųjų ir dviračių tako ties Birštonu, sujungsiančio Birštoną su aplinkinėmis gyvenvietėmis, įrengimo darbai. 3,4 km ilgio taką planuojama baigti iki 2024 metų liepos. Kitais metais suplanuota įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką valstybinės reikšmės krašto kelio Vilnius–Polockas (Vilniaus r.) dalyje“, – teigė LAKD.

Galiausiai Kelių direkcija kitąmet tęs įmonės transformaciją, toliau efektyvins vykdomus procesus ir didins šalies kelių infrastruktūros kokybę. Planuojama didelį dėmesį skirti magistralinių šalies kelių kokybei gerinti bei išlaikyti didelį tempą atliekant paprastojo bei kapitalinio remonto šalies keliuose darbus.

„Lietuvos keliai“ išskiria ir projekto „Rail Baltica“ svarbą

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko kaip ir LAKD išskyrė, kad didelio masto kelių rekonstrukcijos darbai 2024 m. laukia keliuose „Via Baltica“, Vilnius–Utena, pagreitį įgauti turėtų ir blogos būklės tiltų remontas. Tačiau jis pažymėjo, kad sektoriaus dalyviai taip pat tikisi proveržio projekte „Rail Baltica“, tačiau ar jis įvyks, kol kas neaišku. Galiausiai Š. Frolenko tikino jaučiantis nerimą dėl magistralinių ir kitų kelių remonto apimčių kitąmet.

„Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) lėšos didinamos tik 40 mln. eurų, ši suma skiriama konkrečiai Molėtai-Utena ruožui, o bendras fondo dydis lieka nepakitęs nuo 2021 m.“, – Eltai sakė „Lietuvos kelių“ vadovas.

Dar vienas aspektas, į kurį dėmesį atkreipė Š. Frolenko, yra įnašo iš bankų solidarumo mokesčio ir Europos Sąjungos (ES) lėšų dydžiai.

„Laukiama, kad sumos paaiškės tik maždaug 2024 m. pirmojo pusmečio pabaigoje, tad iki tol liks neaišku, kiek bus galima įgyvendinti ypač reikalingų einamojo remonto darbų“, – teigė jis.

Kelių tiesimo ir remonto sektoriaus bendrovės pagal 2023 m. laimėtus viešuosius pirkimus vykdys tokius stambius projektus kaip „Rail Baltica“, „Via Baltica“, Kleboniškio (A. Meškinio) tilto statybas magistralėje A1, Kauno oro uosto perono plėtrą.

„Lietuvos kelių“ duomenimis, projektą „Rail Baltica“ vykdys „Fegdos grupė“. Jos portfelyje dvi šio projekto sutartys 94,8 ir 106,48 mln. eurų su PVM. Pirmosios sutarties darbų likutis 2024 m. sudaro apie 70 proc., o antrosios apie 80-90 proc. „Fegda grupė“ taip pat yra laimėjusi 223,6 mln. eurų su PVM vertės „Via Balticos“ sutartį, kuri bus įgyvendinama ateinančiais metais.

„Kauno tiltai“ 2024 m. vykdys tilto statybų projektą magistralėje A1 ties Kleboniškiu. Projekto vertė apie 70,5 mln. eurų su PVM. „HISK grupės“ planuose – Kauno oro uosto perono išplėtimo projektas, kurio vertė apie 15 mln. eurų su PVM.