Tokias nuotaikas atskleidė Statistikos departamentas. Jo surinkti duomenys atskleidžia, kad daugiausiai įtampos gyventojai patyrė prasidėjus karui, vasaros pradžioje ji sumažėjo, o dabar nerimas dėl finansų vėl grįžta. Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su „VILNIUS TECH“ universiteto docente Kamile Taujanskaite.

– Kokias tendencijas įžvelgiate kalbant apie gyventojų taupymą bei nerimą dėl kainų kilimo?

– Lietuvos statistikos departamento pateikti duomenys, manau, kad atliepia ekonomines tendencijas, su kuriomis gyventojai yra susidūrę pastaruosius dvejus metus. Prieš porą metų prasidėjusi pasaulinė pandemija nulėmė, kad dėl beveik sustojusios fizinės prekybos buvo apribotos galimybės išleisti. Tokiomis galimybėmis žmonės sukaupė gana nemažą neišleistų pinigų rezervą ir susitaupė gana nemažai pinigų. Vėliau, kai prasidėjo pandemijos atlaisvinimas, žmonės turėjo galimybę laisviau išleidinėti pinigus, atsirado spontaniškos išlaidos. Buvome išsiilgę bendravimo, pramogų, kavinių ir restoranų.

Kalbant apie pastarąjį laikotarpį, galima pastebėti, kad vasario pabaigoje prasidėję kariniai veiksmai žmones išgąsdino. Žmonių finansinė elgsena ir savo finansinės padėties matymas Statistikos departamento duomenyse puikiai atsiskleidžia. Kita vertus, jau kurį laiką besitęsianti auganti infliacija keičia žmonių finansinę elgseną, įneša nerimo ir streso. Natūralu, kad tuose duomenyse žmonių nuomonė atsispindi.

Tačiau jeigu kalbama apie spontanišką pirkimą, tam nėra pats geriausias laikas.

– Ar galima teigti, kad žmonės dėl savo finansų karo pradžioje sunerimo, vėliau emocijos šiek tiek aprimo, o dabar nerimas vėl grįžta?

– Tikrai taip. Kuomet prasidėjo kariniai veiksmai, natūralu, kad žmones tai labai išgąsdino, nes mes nežinojome, kaip klostysis situacija. Dabar, kai analizuojame Statistikos departamento duomenis, matome liepos mėnesio gyventojų finansines nuotaikas. Akivaizdu, kad situacija šiek tiek stabilizavosi. Bet ir toliau žmonės nežino, kaip klostysis tiek kariniai veiksmai, tiek pandeminė situacija. Taip pat iki šiol nėra aišku, ar mes pasiekėme infliacijos piką, ar jis dar laukia ateityje.

– Ar dabar yra laikas taupyti?

– Taupyti laikas visuomet yra geras. Kiekvienam žmogui yra labai svarbu turėti nuo trijų iki šešių mėnesių vidutinių savo pajamų rezervą nenumatytiems atvejams, pavyzdžiui, jeigu grįžtų pandemija, jeigu kas nors pasikeistų geopolitinėje padėtyje, taip pat augančios degalų, energetikos, maisto produktų kainos lemia, kad daliai gyventojų išaugs būtinosios išlaidos. Gali būti, kad tas biudžetas, kurį turėjome kovo mėnesį, nebus tas pats, kokį turėsime lapkričio mėnesį. Natūralu, kad žmonės tam ruošiasi. Turėti daugiau santaupų negu šešių mėnesių rezervo ir jų neišleisti, kuomet infliacija yra virš 21 proc., nerekomenduotina, nes pinigai nuvertėja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai ar palankus, ar nepalankus metas dabar yra įsigyti brangių prekių?

– Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus situacijos individualiai. Jeigu pirkinio tikrai reikia, pirkti galima bet kuriuo ekonominiu ciklu. Tačiau jeigu kalbama apie spontanišką pirkimą, tam nėra pats geriausias laikas. Manau, kad reiktų apsvarstyti galimybę investuoti plačiąja prasme. Kuomet auga energetinių išteklių kainos, siūlyčiau pagalvoti, ar nėra galimybių atnaujinti savo energetikos, šildymo sistemos. Tokiu būdu būtų galima ir investuoti į atnaujinimą, ir sutaupyti būtinųjų išlaidų sąskaita. Investuoti galima ne vien tik į finansinius aktyvus, kas dalį žmonių galbūt gąsdina, bet ir pagalvoti apie galimybes investuoti į savo namų ūkio renovaciją, kas leistų sumažinti būtinąsias išlaidas.

– Kaip manote, kada gyventojų nuotaikos, susijusios su finansais, turėtų pagerėti?

– Tuomet, kada mes turėsime gerokai daugiau stabilumo, kada bus aišku, kaip keičiasi infliacijos kreivė, kokia geopolitinė padėtis visai netoli mūsų.