„Reikia, kol tu sveikas, kol tu gali, kol tu dirbi apsidrausti ir investuoti. Tai yra šimtaprocentinė investicija“, – teigė moteris.

Pensininkė sako nė nepajutusi kas mėnesį mokėjusi įmoką, o jau išėjusi į pensiją, Regina atsiėmė sukauptus 10 tūkst. litų – dabar tai būtų apie 3000 eurų.

„Traumų per tuos dešimt metų neturėjau, bet aš tuos pinigėlius sumokėjau ir nejaučiau. O kai aš gavau jau 10 tūkst. litų, tai jau man buvo palaima“, – dalijosi pensininkė.

Taupančių kaip Regina kasmet vis daugiau. Užpernai sudaryta 50 tūkst. investicinio gyvybės draudimo sutarčių. Pernai – tūkstančiu daugiau. O šiemet per septynis mėnesius investuoti panoro 26 tūkst. naujų klientų.

„Produktas tikrai yra labai paplitęs Lietuvoje. Šiuo metu turime aktyvių investicinio gyvybės draudimo sutarčių daugiau kaip 420 tūkst. Tai yra tiek, kiek gyvena Kaune ir Šiauliuose kartu sudėjus“, – informavo Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuvos banko slaptojo pirkėjo tyrimai parodė, kad didelė dalis šią draudimo rūšį įsigijo suklaidinti, nes keturiems iš dešimties esamas draudimas neatitinka poreikių.

„Žmogus galvoja, kad jis pasitaupys lėšų, bet jis nesupranta, kad jis taip pat nusiperka ir gyvybės draudimo apsaugą ir kiekvieną mėnesį moka įmokas dėl sveikatos draudimo, dėl gyvybės draudimo.  Ir tie atskaitymai gali sudaryti nuo 20 netgi iki 50 proc. visų kasmėnesinių įmokų“, – aiškino S. Krėpšta.

Kad draudimo prekė nebūtų brukama tik dėl pasipelnymo, Lietuvos bankas siūlo naikinti draudimo agentams ir tarpininkams komisinius už sudarytas gyvybės draudimo sutartis. Finansų ekspertė tam pritaria.

„Agentas labiau skatina parduoti kuo daugiau, o ne įsigilinti į kiekvieno pirkėjo naudą“, – tikino ISM vadybos ir ekonomikos universiteto docentė Asta Klimavičienė.

Centrinis bankas siūlo agentams mokėti nuo sutarčių nepriklausantį fiksuotą atlygį arba juos įdarbinti draudimo įmonėse. Bet draudikai to daryti nenori ir gąsdina blogiausiu – nutraukti veiklą.

„Įsivaizduokite, dabar vienas agentas, kuris yra labiau įgudęs, labiau patyręs, kuris sugeba labiau parduoti vienus ar kitus produktus, gauna tą patį 1000 eurų, kaip ir gautų kitas asmuo, kuris galbūt mažiau įgudęs, jaunas“, – kalbėjo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas Giedrius Rimša.

Draudimo platintojų lauktų ir griežtesni reikalavimai dėl kvalifikacijos bei gairės iš Lietuvos banko, kaip parduoti išties žmogui tinkantį draudimą.

„Svarbu žinoti, kad žmogus, kuris tau tai parduoda ne tik trumpus kursus praėjo, bet, iš tikrųjų, išmano, ką parduoda“, – teigė A. Klimavičienė.

Lietuvos bankas deda apynasrį draudikams kaip tik tada, kai jų uždarbis auga. Lietuvoje veikiančių draudimo įmonių pelnas pirmąjį šių metų pusmetį išaugo aštuonis kartus, palyginti su pernai tuo pačiu laiku.

„Tai ką dabar, tai ką daryti? Eiti protestuoti prieš draudėjus ar ką?“, – retoriškai klausė pakalbintas praeivis.

„Iš ko draudikai pasididino pelnus? Iš mūsų įmokų“, – įsitikinusi kita praeivė.

Rekordinį 31 mln. eurų pelną, Centrinio banko teigimu, lėmė teigiama grąža iš investicijų, akcijų ir obligacijų. Be to, didėjo draudikų surinktos įmokos, kilo įkainiai klientams.

„Kokia yra kainodara, atspindi ir rinkos sąlygas tuo metu. Tai, mūsų nuomone, yra viskas potencialiai objektyviai kryptinga“, – sakė G. Rimša.

Kad draudikai uždirbo pagrįstai atrodo ir Lietuvos bankui. Tad kol kas kitų draudimo rūšių peržiūrėti nesiruošia. Dėl Lietuvos banko siūlomo komisinių naikinimo dar turės apsispręsti Vyriausybė ir Seimas.