„Turime būti ypatingai atsargūs, ne tik vengti naujų ilgalaikių įsipareigojimų, kurie nepadengti tvariais finansais, tačiau ir šaldyti išlaidų augimą. Tik tada galėsime įgyvendinti vieną iš pagrindinių principų – skolos ir BVP santykio augimo stabilizavimą“, – antradienį Seime pristatydamas 2021 metų valstybės biudžeto projektą teigė ministras.

V. Šapokos teigimu, lyginant Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių deficitus, skolos lygį, Lietuva bus tarp tų, kuriose šie rodikliai bus mažiausi.

„Kalbant apie Lietuvos padėtį tiek balanso prasme, tiek skolos prasme, sakyčiau, tiek vienu, tiek kitu atveju mes būsime šalių grupėje, kur tiek deficitas, tiek skolos lygis bus mažiausias“, – tvirtino ministras.

Jis pabrėžė, kad kitų metų biudžetas suformuotas remiantis ir kitais svarbiais prioritetais, taip pat esant labai dideliam neapibrėžtumui tiek dėl pandemijos, tiek dėl ekonomikos perspektyvų pasaulyje, Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvoje. 

V. Šapokos teigimu, valdžios sektoriaus pajamų augimas kitąmet bus nedidelis, tuo metu išlaidų didėjimas yra susijęs su fiskaliniu stimulu, kuris buvo taikomas ir 2020 metais.

„Jeigu palygintume faktinę situaciją su kitų metų biudžetu, tai tas išlaidų lygis iš esmės išliktų toks pat, kaip ir šiemet“, – tvirtino V. Šapoka.

Ministras pabrėžė, kad peržiūrėti 2020 metų biudžeto nebuvo poreikio.

„Nebuvo poreikio eiti į biudžetą ir kuomet situacija taip staigiai keičiasi priiminėti naują biudžetą“, – teigė V. Šapoka, atsakydamas į konservatoriaus Jurgio Razmos priekaištus, kad dabar yra sunku lyginti pateiktą projektą su 2020 metų biudžeto rodikliais, nes jie netikslinti pagal susidariusią situaciją. 

Audito komiteto vadovė Ingrida Šimonytė norėjo sužinoti, kuo remiantis Finansų ministerija tikisi „labai ženklaus, 6 proc. valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų augimo“.

„Net ir nuo šių metų lygio, kada jis buvo tikrai labai ženklus dėl kovidinės situacijos“, – svarstė I. Šimonytė.

V. Šapokos teigimu, investicijoms į ateities ekonomikos DNR biudžete numatyta 1,6 mlrd. eurų, o tai turėtų pritraukti dar daugiau investicijų.

„Jeigu kalbant skaičiais, nuo bendro augimo yra 60 proc. skiriama būtent investicijų daliai, kuri padėtų pasinaudoti dabartine situacija ir pritraukti kuo daugiau investicijų“, – sakė Finansų ministerijos vadovas.

Pasak jo, šios lėšos būtų nukreiptos į žmogiškąjį kapitalą, skaitmenizavimą, mokslą ir inovacijas, žaliąjį kursą, ateities ekonomikos infrastruktūrą, ir tai leis pritraukti dar daugiau užsienio investicijų.

Valdžios sektoriaus deficitas – skirtumas tarp išlaidų ir pajamų – kitąmet turėtų sumažėti iki 5 proc. BVP, tuo metu šiemet jis turėtų siekti 8,8 procento.

Vyriausybė siūlo, kad minimali mėnesio alga „ant popieriaus“ kitąmet augtų nuo 607 iki 642 eurų, o vaiko pinigai – nuo 60 iki 70 eurų. Pensijos turėtų didėti maždaug 7 procentais.

Kitąmet euru – nuo 176 iki 177 eurų – turėtų paaugti bazinis pareiginės algos dydis, todėl darbo užmokestis šiek tiek didės valstybės tarnautojams, pareigūnams, biudžetinių įstaigų darbuotojams, politikams ir teisėjams.

Numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su patvirtintomis šiemet, mažės 1,3 proc. iki 11,385 mlrd. eurų, o išlaidos augs 21,2 proc., iki 15,49 mlrd. eurų. Valstybės biudžeto deficitas kitąmet turėtų siekti 4,105 mlrd. eurų – 3,3 karto daugiau nei patvirtinta šiemet (1,248 mlrd. eurų). 

Planuojamas „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos sieks 5,063 mlrd. eurų, išlaidos – 5,002 mlrd. eurų. „Sodros“ biudžeto perteklius 2021 metais turėtų siekti 61,295 mln. eurų.

PSDF biudžetas 2021 metais planuojama bus subalansuotas – siektų 2,37 mlrd. eurų.

2021 metų valstybės, „Sodros“ ir PSDF biudžetus svarstys baigiantys kadenciją parlamentarai, o iki Kalėdų turėtų patvirtinti jau naujas Seimas. 

Pirmas svarstymas numatytas lapkričio 24-ąją, antrasis – gruodžio 17-ąją, o tada po kelių dienų vyks priėmimas.

Biudžeto subalansavimas

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad norint jau 2022 metais subalansuoti valstybės biudžetą tektų apkarpyti arba iš viso atsisakyti dalies ilgalaikių įsipareigojimų.

„Jeigu naujasis Seimas norės subalansuoti (biudžetą – BNS) jau 2022 metais, tai vienintelis būdas yra mažinti ilgalaikius įsipareigojimus, kitaip tariant, tai būtų įsipareigojimų nevykdymas tiek socialinėje srityje, tiek viešojo sektoriaus srityje“,  – antradienį Seime sakė V. Šapoka.

Jo teigimu, toks variantas yra įmanomas, tačiau jo įgyvendinimo pasekmės būtų labai skaudžios.

Liberalų lyderės Viktorijos Čmilytė-Nielsen teigimu, Vokietija, ketinanti 2022 metais subalansuoti savo biudžetą, spaus ir kitas Europos Sąjungos (ES) šalis padaryti tą patį.

Valdžios sektoriaus deficitą, kuris šiemet gali siekti 8,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kitąmet planuojama sumažinti iki 5 procentų. Vyriausybė planuoja, kad 2022 metais deficitas turėtų sumažėti iki 2,7 proc. BVP, o 2023 metais – iki 1,6 proc. BVP.

Planuojama, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos pajamos kitąmet sieks 13,42 mlrd. eurų, o išlaidos – 17,572 mlrd. eurų. 2022 metais pajamos turėtų padidėti iki 14 mlrd. eurų, tuo metu išlaidos sumažėti iki 15,854 mlrd. eurų, o 2023 metais siekti atitinkamai 14,161 mlrd. ir 15,297 mlrd. eurų.