Valstybės pajamos be Europos Sąjungos (ES) lėšų kitąmet, planuojama, augs 14,9 proc. (1,434 mlrd. eurų) iki 11,095 mlrd. eurų, o išlaidos – 9,3 proc. (1,097 mlrd. eurų) iki 13,16 mlrd. eurų.

Pasak G. Skaistės, ženklesnis postūmis numatomas keturiose esminėse kryptyse.

„Manome, kad biudžetas turėtų prisidėti prie to, kad Lietuva būtų saugi valstybė, todėl skiriamas papildomas dėmesys susitarimo įgyvendinimui dėl krašto apsaugos finansavimo ateinantiems laikotarpiams, tiek kovido pandemijos suvaldymui, Astravo atominės elektrinės saugumo poreikiams ir fizinio barjero su Baltarusija statybai ir migrantų situacijai“, – spaudos konferencijoje kalbėjo finansų ministrė.

Jos teigimu, išnaudojant Europos Sąjungos paramą ir ekonomikos augimą reikia investuoti į švietimą, žaliąją aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką. Vienas prioritetų, anot ministrės, yra žmonių pajamų ir paskatų dirbti didinimas.

„Dėl to kalbame apie MMA pokyčius nuo ateinančių metų ir NPD pokyčius ir taip pat viešojo sektoriaus darbo užmokesčio didinimo sprendimus – tiek horizontalius tiek ir sektorinius“, – sakė G. Skaistė.

Ministrė pabrėžė, kad prioritetas skiriamas ir skurdo rizikos mažinimui, todėl didės senjorų ir neįgaliųjų pajamos.

Pasak G. Skaistės, labiausiai 2022 metų išlaidos augs tose srityse, kurios „imliausios biudžeto išlaidoms“, – socialinei apsaugai, tačiau procentiškai daugiau jos auga švietimo, sveikatos ir aplinkos srityse.

Socialinei apsaugai asignavimai 2022 metais turėtų siekti 7,858 mlrd. eurų, arba 759,5 mln. eurų daugiau negu šiemet, sveikatos apsaugai –– 3,337 mlrd. eurų (379,6 mln. eurų daugiau), švietimui – 2,789 mlrd. eurų (344 mln. eurų daugiau).

Komentuodama minimalios algos didinimą iki 730 eurų, ministrė sakė, kad viešojo sektoriaus darbuotojų algoms valstybės biudžete numatyta 30,8 mln. eurų.

Be to, numatoma 4 eurais iki 181 euro didinti pareiginės algos bazinį dydį visiems viešojo sektoriaus darbuotojams, kurių  atlyginimas susietas su baziniu dydžiu. Tam biudžete numatyta 86,1 ml. eurų. Išlaikant kvalifikuoto darbo užmokesčio atotrūkį nuo minimalios mėnesinės algos (MMA), mažų koeficientų padidinimui biudžetinėse įstaigose bus skirta 27,6 mln. eurų.

2022 metų biudžete taip pat numatyta didinti viešojo sektoriaus darbuotojų – švietimo, kultūros, pareigūnų, medikų, socialinių darbuotojų – darbo užmokesčius.

„Sodros“ pajamos kitąmet, numatoma, didės 9,5 proc. (504,7 mln. eurų) iki 5,837 mlrd. eurų, išlaidos – 8,8 proc. (446,7 mln. eurų) iki 5,534 mlrd. eurų.

Į Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF) ketinama surinkti 2,79 mlrd. eurų, arba 7,9 proc. (203 mln. eurų) daugiau nei šiemet, o jo išlaidos augs 12,1 proc. (300,7 mln. eurų) iki taip pat 2,79 mlrd. eurų.

„Skirtumas susidaro todėl, kad šiemet buvo dedama 97,7 mln. eurų į PSDF rezervą, ko šiais metais (2022 metais – BNS) nėra daroma,“ – teigė G. Skaistė. 

Planuojamos savivaldybių pajamos kitais metais augs 13,7 proc. (514,5 mln. eurų) iki 4,268 mlrd. eurų, o išlaidos didės 13,5  proc. (512,8 mln. eurų) iki 4,312 mlrd. eurų. Savivaldos pajamos savarankiškoms funkcijos finansuoti kitąmet turėtų augti 15,8 proc. (355,4 mln. eurų) iki 2,611 mlrd. eurų, valstybės biudžeto dotacijos – 10,6 proc. (159,1 mln. eurų) iki 1,657 mlrd. eurų.

„Savivaldybės pagal dabar galiojančias tvarkas galės dar skolintis bendrai 43 mln. eurų“, – pabrėžė G. Skaistė.

Planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Vyriausybė kitų metų biudžetų projektus ketina svarstyti trečiadienį. Vyriausybei pritarus, projektai bus teikiami Seimui.