Vėliavą įpirks ne visi

Nacionalinio transliuotojo siekis suvienyti piliečius Vasario 16-ąją iškelti ne vieną trispalvę prie daugiabučio, bet pro kiekvieną langą ar balkoną, kai kuriems žmonėms yra tiesiog neįveikiama kliūtis.

Nes standartinio dydžio (1,7x1 m) valstybinė vėliava gyvenantiesiems žemiau skurdo ribos, o tokių Lietuvoje, anot statistikos, apie penktadalį, yra neįperkama.

Pigiausiai trispalves galima nusipirkti internetu, tačiau skurstantys žmonės vargiai naudojasi tokiu XXI a. stebuklu, taigi jiems belieka parduotuvė, kur sintetinė minėtų apimčių trispalvė vidutiniškai kainuoja 20 eurų, istorinė vėliava su Vyčiu dar brangiau – 25 eurus be vieno cento.

Tiesa, šiuo metu viename prekybos centre taikoma nuolaida ir trispalvę galima įsigyti už 14,55 euro, tačiau net ir ši suma daugeliui yra per didelė.

Vienoje internetinėje parduotuvėje siūtai Lietuvos vėliavai (1,7x1 m) šiuo metu galioja net 49 proc. nuolaida, taigi ją galima nusipirkti "vos" už 7,99 euro.

Kitoje virtualioje parduotuvėje lygiai tokia pati siūta trispalvė siūloma už 25 eurus, o vadinamoji šilkografinė vėliava (1,7x1 m) – už 34 eurus. Dar kitur už lygiai tokią pačią prašoma 24,50 euro ir tai taikant 30 proc. nuolaidą, be nuolaidos būtų 35 eurai.

Palyginti panaši valstybinė Latvijos vėliava kainuoja 15 eurų, Estijos – 18. O JAV – vos 4,5 euro be jokių nuolaidų ir net ne interneto svetainėje, o paprastoje parduotuvėje.

Tačiau visus virtualius prekiautojus pranoksta internetinė dovanų parduotuvė, kur už analogišką lietuvišką trispalvę pageidaujama 80 eurų.

Vis dėlto visada yra galimybė švęsti kukliau ir tai, verslininkų požiūriu, turėtų būti prieinama visiems piliečiams.

Štai popierinę trispalvę (17x10 cm) internetu galima įsigyti už 0,35 euro, nors vos didesnė popierinė vėliavėlė (18,5x12 cm) jau kainuoja 1,69 euro. Medžiaginės vėliavėlės (20x11,5 cm) kaina – 6,25 euro.

Nuo džemperių iki perukų

Žmones stebina ne tik trispalvių ir kitokių daiktų su tautine bei valstybine simbolika kainos. Interneto parduotuvėse, kur deklaruojama esą viskas yra pigiau nei kitur, vasarinė kepuraitė kainuoja 13,79 euro, žieminės – nuo 10 iki 13,49 euro, pirštinės 9–10 eurų.

Vyriški marškinėliai trumpomis rankovėmis, puošti trispalve, Vyčiu ar kokiu kitu valstybės simboliu, kainuoja nuo13 iki 28 eurų, moteriški pigiausi su nuolaida – 4,5 euro. Už moterims skirtus bliuzonus reikia mokėti 36 eurus, vyrams – 25 eurus. Ryškiai žalios spalvos džemperis, primenantis Lietuvos olimpiečių aprangą, atsieitų 52 eurus.

Net smėlinukai (toks triko) kūdikiams su užrašu "Lietuvis" – visai nepigūs, jų kaina – 12,50 euro. Dar siūloma įsigyti valstybės vėliavos spalvų riešinių (5–8 eurai), pirštuotų kojinių (apytikriai 5 eurai), petnešų (7 eurai), varlyčių, liemenių ir net trispalvių perukų. Megzti šalikai kainuoja nuo 5 iki 11 eurų, o dvigubi šalikai-movos – jau 18 eurų.

Taigi pasipuošti tautine atributika yra išties nepigu ir žmonės nelabai supranta, kodėl tokių paprastų daiktų kainos yra tokios neadekvačios, o mėgstantieji tas kainas vis dar konvertuoti į litus tiesiog šiurpsta nuo Lietuvos verslininkų siekio pasipinigauti.

Kiniški ir brangūs

Priekaištai šalies verslininkams – ne be pagrindo, juolab visos tos tautinės prekės, pradedant vėliavomis ir baigiant kojinėmis, yra gaminamos ne Lietuvoje, o Kinijoje.

"Na, atgabenti iš Kinijos, kito pasaulio krašto, yra labai brangu", – ironizavo rinkodaros specialistas Raimundas Vaitiekūnas.

"Nors, jokia paslaptis, kad ten gaminamos masinės produkcijos savikaina yra labai nedidelė, pastebėjome, jog produktai su nacionaline simbolika kainuoja brangiau. Tačiau iš šių prekių verslo tikrai nepadarysi. Bet dabar artėja valstybės šimtmetis, gal jie tikisi kažkiek iš to uždirbti. Rinka taip ir egzistuoja, jei yra bumas, automatiškai sukyla kainos, nieko čia stebuklingo nėra. Tik apmaudu, kad lietuviai labai vartotojiškai žiūri į tautinę simboliką", – pastebėjo R.Vaitiekūnas.

O Kinijoje esą gaminama todėl, kad, gaminant Lietuvoje, tų pačių prekių savikaina yra per didelė, tada užsako Kinijoje ir tik labai didelį kiekį. Esą po nedaug kinai negamina, nes būtent apimtys yra jų nacionalinės ekonomikos prioritetas. Kinai neslepia, kad nedideliais kiekiais ir dažnai bet kas gali gamintis patys.

Dar ne taip seniai kinai painiodavo Baltijos šalių simboliką (yra pasitaikę suvenyrų su Estijos valstybės vėliava ir užrašu "Lithuania"). Dabar tokių nesusipratimų mažiau.

Tačiau kai kurių Kinijoje gamintų lietuviškų suvenyrų kokybė – labai abejotina. Ypač į akis krenta kiču dvelkiantys stikliniai sniego rutuliai su Gedimino pilimi ar tautiniais rūbais padabintomis žmonių figūrėlėmis. Dar labiau stebina viso to "tautinio meno" kaina, kuri siekia nuo 3 iki 7 eurų.

Turi nežeminti valstybės

Teisingumo ministerija, kuruojanti valstybės vardo ir valstybinių simbolių panaudojimą, pastebi, kad bet koks oficialių Lietuvos simbolių naudojimas (Lietuvos vardo, vėliavos, Vyčio, Gedimino stulpų ir kt.) turi būti pagarbus ir nežeminti Lietuvos valstybės.

Kol kas neteko matyti valstybės simbolių ant apatinių drabužių, tačiau tualetinio popieriaus pakuotės buvo ženklinamos Lietuvos šimtmečio simbolika.

Anot Teisingumo ministerijos, Leidimo naudoti LR oficialųjį ar tradicinį (trumpąjį) valstybės pavadinimą, herbą, vėliavą, kitus valstybės heraldikos objektus ar juos mėgdžiojantį žymenį, taip pat garantinius ir prabos ženklus, antspaudus, pasižymėjimo ar apdovanojimo ženklus prekių ženkluose ir dizaine suteikimo komisija svarsto teisingumo ministrui adresuotą prašymą ir teikia motyvuotą siūlymą.

O teisingumo ministras, įvertinęs komisijos siūlymą, priima sprendimą, ar suteikti leidimą naudoti valstybės simboliką prekių ženkle ar dizaine, ar atsisakyti suteikti tokį leidimą.

Prekių ženklas ar dizainas su Lietuvos valstybės simbolika registruojamas gavus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro leidimą.

Leidimai naudoti simbolius

Pernai Teisingumo ministerija išdavė 29 leidimus prekių ženkluose naudoti oficialųjį ar tradicinį (trumpąjį) valstybės pavadinimą ir Lietuvos valstybės simbolius (herbą, vėliavą ar kitus valstybės heraldikos objektus).

Kai kurie registruoti prekių ženklai su Lietuvos pavadinimu buvo skirti artėjančiam mūsų valstybės šimtmečiui paminėti.

Taip pat prekių ženklą, kuriame yra Lietuvos pavadinimas, registravo užsienio įmonių atstovybės, esančios mūsų šalyje, poilsio namai, savo pavadinimą lietuvių ir anglų kalbomis prekių ženkle leista naudoti Lietuvos jūrų muziejui. Lietuvos generolų klubui buvo leista naudoti valstybės herbą, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei – Gediminaičių stulpų simbolį.

Praėjusiais metais keturis kartus atsisakyta išduoti leidimą naudoti Lietuvos vardą prekių ženkluose. Pavyzdžiui, vienas Kinijos pilietis, mūsų šalyje įsteigęs bendrovę, norėjo įregistruoti ženklą anglų kalba "Lithuanian honey" (Lietuvos medus), tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad jo bendrovė gamina ar prekiauja medumi. Leidimas neišduotas ir Latvijoje registruotai bendrovei "Pirmais Baltijas Kanals" naudoti informacinės laidos pavadinimą "Lietuvos laikas" lietuvių ir rusų kalbomis, nes šis televizijos kanalas savo laidose skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie 1991 m. sausio 13 d. įvykius Lietuvoje.

Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį, kad amatininkai gali prekiauti gaminiais su Lietuvos simbolika ir neregistravę prekių ženklo (pavyzdžiui, mugėse, parodose ir t. t.), tačiau bet koks oficialių Lietuvos valstybės simbolių naudojimas, net ir neregistruojant prekių ženklo, turi būti pagarbus ir nežeminantis.

Šaltinis: www.tm.lt