Dar nesame saugūs

Į redakciją kreipėsi vieno iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų klientė, nes iš banko sąskaitos septyniolika kartų "Aplle" savo pavadinime nurodanti e.parduotuvė nurašė iš jos sąskaitos vienodas 109,99 euro sumas. Maždaug 1 900 eurų. Moteris patyrė didžiulį stresą. Dalis rezervuotų pervedimų buvo sustabdyti, bet dalis pinigų jau buvo nurašyta.

"Pirmąją atostogų dieną žvilgtelėjau į savo e.banko sąskaitą ir nustėrau, – pasakojo skaitytoja. – Pamačiau, kad rezervuotos devynios sumos po 109,99 euro. Iškart kreipiausi į banką, kad sustabdytų operacijas. Sustabdė. Bet darbuotoja pasakė, kad aštuonios tokios sumos jau nurašytos.

Pirmąją atostogų dieną žvilgtelėjau į savo e.banko sąskaitą ir nustėrau.

Pokalbius matė paaugliai vaikai. Jie irgi patyrė didžiulį stresą. Suprato, kad jokio saugumo net bankuose nėra. Labai išgyveno. Ar kas tai kompensuos?"

Ar tai bankų sistemos klaida? Gal apsaugos spraga? Kokia komercinių bankų atsakomybė už tokius atvejus?

Bankas visą sumą moteriai pervedė atgal, bet pareiškė, kad po tris savaites truksiančio tyrimo jai bus pranešta, ar gali tais pinigais naudotis.

Pinigai grąžintini

Lietuvos banko Mokėjimų rinkos priežiūros skyriaus vyriausioji teisininkė Lina Chlebauskaitė, dienraščiui komentuodama incidentą, teigė, kad jo priežastys gali būti įvairios ir nebūtinai susijusios su vartotojos banke įvykusiais sutrikimais. Pavyzdžiui, jei vartotoja atsiskaityti su e.parduotuve panaudojo mokėjimo kortelę, galėjo būti ir taip, kad e.parduotuvė per klaidą pateikė vartotojos bankui tą patį mokėjimo nurodymą keletą kartų. Tokiu atveju e.parduotuvė turėtų atšaukti klaidingai išsiųstus mokėjimo nurodymus ir atliktas lėšų rezervacijas.

"Mokėjimų įstatymas numato, kad mokėtojo bankas turi grąžinti lėšas, jei mokėtojo banko sąskaitoje buvo įvykdytos mokėjimo operacijos, kurioms atlikti nei savo bankui, nei lėšų gavėjui ar mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėjui mokėtojas nebuvo davęs sutikimo, ir tokios mokėjimo operacijos buvo atliktos ne dėl paties mokėtojo didelio neatsargumo, tyčios ar sukčiavimo, – paaiškino L.Chlebauskaitė. – Kiekviena situacija yra vertinama individualiai, atsižvelgiant į aplinkybių visumą. Jei vartotoja mano, kad bankas susiklosčiusioje situacijoje netinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir dėl to vartotoja patyrė nuostolių, ji gali kreiptis į Lietuvos banką dėl neteisminio ginčo su banku nagrinėjimo."

Naujos taisyklės

Pasak Lietuvos banko, nuo šių metų pradžios sustiprinta vartotojų apsauga už prekes ir paslaugas atsiskaitant mokėjimo kortele internetu. Vartotojams reikės papildomai patvirtinti mokėjimą prisijungimo prie e.banko priemonėmis. Daliai mokėjimų tokia praktika taikoma jau ir dabar, tačiau dalis e.prekybininkų – daugiausia iš kitų ES šalių – nespėjo pasirengti laiku.

"Papildoma mokėjimo patvirtinimo perkant internetu priemonė sustiprins vartotojų apsaugą nuo sukčiavimo atvejų ir didins mokėjimų internetu saugumą. Tiesa, ne visi paslaugų teikėjai, ypač užsienyje, spėja pasirengti pokyčiams, tad gali kilti tam tikrų nesklandumų atsiskaitant", – pristatydamas apsaugos stiprinimą komentavo Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Sustiprintus mokėjimų patvirtinimo reikalavimus visuotinai taikys e.parduotuvės ir mokėjimo paslaugų teikėjai: bankai, kredito unijos, e.pinigų ir mokėjimo įstaigos. Labiausiai pokyčius vartotojai pajus apsipirkdami kitų ES šalių internetinėse parduotuvėse, kur populiaresni atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis.

Pernai sukčiai Lietuvos gyventojams padarė daugiau nei 4,5 mln. eurų žalos, o e.erdvėje buvo užfiksuota daugiau nei 1 300 sukčiavimo atvejų.

Lietuvoje e.parduotuvėse įprastai siūloma atsiskaityti naudojantis paslauga "Bank link" arba mokėjimo inicijavimo paslauga, kur jau kurį laiką reikalaujama saugesnio autentiškumo patvirtinimo, t.y.patvirtinti mokėjimą su prisijungimo prie e.banko priemonėmis (programėle Smart-ID, PIN kodų generatoriumi, mobiliuoju parašu ir kt.). Šiuos reikalavimus privaloma įgyvendinti iškart nuo Naujųjų metų, tačiau daliai e.parduotuvių nespėjus tinkamai pasirengti ir siekiant išvengti nepatogumų pirkėjams, atsiskaitantiesiems mokėjimo kortele internetu numatytas pereinamasis trijų mėnesių laikotarpis. Tad nuo šio sausio saugesnio autentiškumo patvirtinimo mokėjimo paslaugų teikėjas gali neprašyti e.parduotuvėse atsiskaitant iki 500, vasarį – iki 250, o nuo kovo – iki 100 eurų. Viršijus šias ribas, o nuo balandžio nepriklausomai nuo sumos, atsiskaitymas mokėjimo kortele internetu gali ir nepavykti, jeigu e.parduotuvė nebus pasirengusi prašyti atsiskaitymo su saugesniu autentiškumo patvirtinimu.

Svarbu nepamiršti budrumo

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, pernai sukčiai Lietuvos gyventojams padarė daugiau nei 4,5 mln. eurų žalos, o e.erdvėje buvo užfiksuota daugiau nei 1 300 sukčiavimo atvejų. Anot LBA prezidentės dr. Eivilės Čipkutės, nors Lietuvoje veikiantys bankai nuolat diegia išmaniąsias saugumo sistemas ir vidinius nusikalstamos veiklos atpažinimo procesus, nusikaltėliai taip pat nesnaudžia ir sugalvoja naujų būdų, kaip apgauti šalies gyventojus.

"Koronaviruso pandemija ir sukčius paskatino aktyviau darbuotis e.erdvėje, nes didesnę laiko dalį gyventojai praleidžia dirbdami ar bendraudami internete. Populiarios programėlės, telefonai gali tapti ne tik bendravimo, bet ir sukčiavimo priemone, todėl raginame gyventojus būti sąmoningus bei nepasiduoti jokioms nepažįstamų asmenų manipuliacijoms", – toks paviešintas LBA prezidentės dr. E.Čipkutės komentaras.