Vilniaus viešojo transporto darbuotojai Romas, Algimantas ir Česlovas – kolegos beveik trisdešimt metų. Laikui bėgant jiems vis dažniau kyla mintis, kad galbūt laikas į išankstinę pensiją.

„Ne vieną kartą pagalvojau apie tai. Jau amžius ir reakcija nebe tokia kaip anksčiau. Kai yra daugiau kaip 60 metų, vis tiek žmogus jau kitaip jaučiasi“, – atviravo Romas.

„Turėtų būti kažkokios ribos. Manau, viešojo transporto vairuotojus, kurie kursuoja miesto sąlygomis, 60-ies jau turėtų išleisti į pensiją, nes neįmanoma“, – savo nuomonę dėstė Algimantas.

„Kyla minčių dėl tos išankstinės pensijos, bet, pirmiausiai, reikia sužinoti, kaip jie ten dalina tas pensijas: mažina ar nemažina“, – svarstė Česlovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dar visai neseniai kilo diskusijos, gal Lietuvoje reikėtų vėlinti pensinį amžių iki 72-ejų.

„Tai yra absurdų absurdas, nesąmonė“, – piktinosi Algimantas.

Tačiau Valstybės kontrolės duomenys rodo, kad situacija atvirkštinė – lietuviai į pensiją nori eiti anksčiau. Pernai tokių žmonių buvo beveik 4,5 karto daugiau nei prieš trejus metus.

„Tai yra didelė ir regionų problema, nes dažniausiai išeina žmonės netekę darbo arba dėl sveikatos problemų“, – komentavo Valstybės kontrolės atstovė Eivida Šlamė.

Išankstinę pensiją gali gauti tik tie, kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip penkeri metai ir jie jau turi darbo stažą – 35 metus. Tokių žmonių praeitų metų pabaigos duomenimis buvo septyni tūkstančiai.

Darbo rinkai tai yra tragedija. Mes netenkame darbuotojų, netenkame žmonių, vartotojų, kurie gali vartoti daugiau ir taip kurti ekonomiką.

 

„Sandėlių pagalbinių darbuotojų, statybos sektoriuje, taip pat vairuotojų, darbuotojų aptarnavimo srityje katastrofiškai trūksta“, – aiškino Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.

Tiesa, pati pensija sumažėja beveik puse procento už kiekvieną mėnesį, praleistą išankstinėje pensijoje.

„Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad net 88 proc. į išankstinę pensiją išėjusių asmenų gavo pensiją mažesnę arba skurdo rizikos ribos dydžio“, – teigė E. Šlamė.

Vis dėlto nuo 2021 metų senatvės pensija mažėja ne taip smarkiai ir tai vis didesnę dalį lietuvių paskatina apsispręsti mesti darbą.

„Jeigu žmogus sukaupęs 40 ir daugiau metų darbo stažą, jam išankstinė pensija apskritai nėra mažinama. Tad jam apsimoka išeiti“, – konstatavo E. Šlamė.

Tačiau ekonomistas pabrėžia, kad Lietuva išankstinei pensijai dar nėra pasiruošusi. Esą ankstyvas nedarbas darbuotojų trūkumo išspręsti negali.

„Problema yra ne senatvė. Problema ta, kad žmogus neturi darbo. Tai nedarbo draudimo priemonėmis ir reikia spręsti šį klausimą“, – teigė ekonomistas Teodoras Medaiskis.

Kad Lietuvos darbo rinkos problemų išankstinė pensija nesprendžia, o tik gilina, piktinasi ir darbdaviai.

„Darbo rinkai tai yra tragedija. Mes netenkame darbuotojų, netenkame žmonių, vartotojų, kurie gali vartoti daugiau ir taip kurti ekonomiką“, – teigė D. Arlauskas.

Ir autobusų vairuotojas Česlovas tikina, kad išleisti į pensiją anksčiau darbdaviai neskuba.

„Jiems vairuotojų trūksta, tad, žinoma, jie nenori, kad darbuotojai išeitų. Mūsų kolektyve yra žmonių, kurie jau seniai yra pensinio amžiaus ir dirba“, – komentavo Česlovas.

Valstybės kontrolė skaičiuoja, kad nemažai žmonių, net ir sulaukę pensinio amžiaus, pasilieka dirbti. Praeitų metų lapkričio mėnesio duomenimis, tokių yra kiek daugiau nei 70 tūkstančių.