Kaip pirmadienį „Žinių radijui“ sakė Ž. Mauricas, didžioji dalis žmonių pajus minimalų karantino poveikį arba jo nepajus visai, bet dalis jį pajus pakankamai ženklų.

„Didžioji dalis nepajus poveikio arba pajus labai minimalų, bet dalis pajus pakankamai ženklų ir jie gali pasitraukti į šešėlį. Ir dabar turbūt dalis pasitraukė. Didžiausia rizika, kad jie nebegrįš iš šešėlio, pasibaigus pandemijai“, – „Žinių radijui“ sakė Ž. Mauricas.

„Kita grėsmė, kuri gali būti, jei mes per ilgai tęsime vienus ar kitus ribojimus, yra jaunimo emigracija į tas šalis, kurios bus laisvesnės“, – pridūrė ekonomistas.

Jis taip pat išskyrė biudžeto deficito riziką.

„Trečia grėsmė yra biudžeto deficitas, nes mes turėjome didžiausią biudžeto deficitą regione praėjusių metų trečią ketvirtį dėl priešrinkiminio išlaidavimo. (...) Turbūt bus deficitas didžiausias ir pirmą šių metų ketvirtį, nes Lietuva taiko vieną griežčiausių karantinų, tikėtina, kad ir vieną ilgiausių – mūsų fiskalinė situacija bus šiek tiek santykinai prastesnė nei kitų šalių. Dalis šalių kalba apie diržų veržimąsi, mes dar ne, bet niekas negali garantuoti, kad to nebus“, – teigė Ž. Mauricas.

Lietuvoje visuotinis karantinas įvestas nuo lapkričio 7 dienos. Vyriausybė, atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas, priėmė sprendimą karantiną sugriežtinti nuo gruodžio 16 dienos.

Šiuo metu karantinas pratęstas iki balandžio 1 dienos, tačiau gali veikti nedidelės, atskirą įėjimą iš lauko turinčios parduotuvės, grožio salonai ir kirpyklos, leidžiama lauko prekyba.