„Pew Research Centre“ atlikta apklausa apie vaikų naudojimąsi išmaniaisiais įrenginiais rodo, kad dažniausiai vaikai iki 12 metų naudojasi planšetiniu kompiuteriu – net 67 proc. Tuo metu išmaniuosius telefonus naudoja 60 proc. vaikų, o 44 proc. jų daugiausia laiko leidžia prie stacionaraus arba nešiojamojo kompiuterio. Itin dažnai išmanieji įrenginiai yra pasitelkiami ir mokymosi tikslais.

Šiuolaikinis švietimas įgauna naują dimensiją dėl išmaniųjų įrenginių, kurie palengvina mokymąsi ir skatina kūrybiškumą bei supratimą. Norint vaikams išrinkti išmanųjį įrenginį, kuris pravers sugrįžus į mokyklos suolą, verta atkreipti dėmesį į svarbius parametrus. 

Prekybos tinklo „Senukai“ ekspertai dalijasi esminiais patarimais.

1. Išmanusis laikrodis

Tėvai, kurie savo vaikus į mokyklą išleis pirmą kartą, jaučiasi nedrąsiai. Todėl ruošiant mokyklinių pirkinių sąrašą, verta įtraukti ir išmanųjį laikrodį. Šis prietaisas leidžia stebėti vaiko buvimo vietą, jo aktyvumą ir veiklą internetinėje erdvėje. Taip pat juo vaikas galės susisiekti su visais šeimos nariais. Tad, kokių pagrindinių parametrų ieškoti, renkantis išmanųjį laikrodį? 

• SIM kortelė. Ryšys yra viena svarbiausių išmaniojo laikrodžio funkcijų. Laikrodis su kortele leis vaikui naudotis laikrodžiu kaip telefonu – su iš anksto įvestais numeriais jis lengvai su jumis susisieks ir parašys žinutę.

• GPS sistema. GPS siųstuvas leis sekti vaiko buvimo vietą realiu laiku.

• Baterijos talpa. Reikėtų ieškoti prietaiso, kuris turi kuo didesnę baterijos talpą, kad nereikėtų dažnai rūpintis jo įkrovimu.

Anot ekspertų, išmanieji laikrodžiai tinka ne tik mažiems vaikams, bet ir aktyviems paaugliams ar studentams, kurie nori sekti savo aktyvumą ir progresą sportuojant. Tokiu atveju reikėtų rinktis funkcionalesnius sportinius laikrodžius, kuriuose yra integruotas judėjimo ir sudegintų kalorijų sekimas, širdies ritmo matuoklis, GPS. Galima įsigyti ir išmaniąją apyrankę, sekančią fizinio aktyvumo rodiklius.

2. Nešiojamasis kompiuteris

Be nešiojamojo kompiuterio sunku įsivaizduoti akademinį gyvenimą. Naudojantis šiuo įrenginiu, galima ne tik sėkmingai atlikti visas užduotis, bet ir kur kas lengviau įsitraukti į mokymosi procesą. Visgi, šių technologijų gausa yra didelė, todėl nuspręsti, kuris nešiojamasis kompiuteris yra tinkamiausias, gali būti sudėtinga. Verta atkreipti į šiuos kriterijus:

• Veikimo greitis. Šis kriterijus yra svarbus tiems, kurie daug laiko praleidžia prie kompiuterio rašydami, ieškodami informacijos namų darbams ar skaito įvairius šaltinius. Taip pat reikėtų ieškoti kompiuterio, kurio baterija veiktų bent 10 valandų, kad darbo nepertrauktų išsikraunantis prietaisas.

• Atminties talpa. Tai dar vienas svarbus parametras, renkantis kompiuterį. Minimali prietaiso talpa mokslams turėtų būti – 256GB. Jeigu kompiuteris bus naudojamas ne tik mokymosi tikslais, bet ir žaisti žaidimus, geriausia rinktis 512GB talpos atmintį turintį kompiuterį.

• Kompiuterio procesorius. Reikėtų pagalvoti apie jo spartą ir branduolių skaičių. Tam, kad studentas turėtų daugiau galimybių, reikėtų rinktis didesnės nei 2Ghz procesoriaus spartos ir greitą veikimą užtikrinančius procesorius turinčius 4 arba 6 branduolius. Tokios specifikacijos leis atlikti sudėtingesnius darbus ir nevaržys galimybių.

• Svoris. Nešiojantis kompiuterį į mokyklą ar universitetą, kartu su kitomis knygomis, gali susidaryti nemažas svoris. Specialistai rekomenduoja rinktis 15 colių iki 1,5 kg sveriantį kompiuterį, kad jį būtų lengva nešti ir jis tilptų į kuprinę.

3. Mobilusis telefonas

Dauguma vaikų jau neįsivaizduoja savo kasdienybės be telefono. Tačiau jei į jų išmaniuosius įrenginius įdiegsite mokomųjų žaidimų ir programėlių, tai taps puikia edukacine priemone ir padės pagilinti žinias. Tokiu būdu galima ugdyti logiką, pažinimo procesus, jose galima spręsti įvairius uždavinius, atlikti testus, mokytis kalbų, plėsti istorines, geografines bei kitų mokomųjų dalykų žinias.

Renkantis išmanųjį telefoną, tinkantį mokymosi procesui, „Senukų“ specialistai rekomenduoja atsižvelgti į kelis kriterijus:

• Baterija. Rinkitės ne tik talpias, bet ir greitai įkraunamas įrenginio baterijas. „Android“ operacinė sistema nurodo baterijos talpą, o „Iphone“ telefonai nurodo laiką, kiek naudositės telefonu.

• Belaidžio įkrovimo funkcija. Telefono bateriją galima įkrauti ir su belaidžiu krovikliu be jokių papildomų laidų. Renkantis patogų įrenginį mokslams, į šią funkciją verta atkreipti dėmesį.

• Ekrano dydis. Renkantis telefoną vaikui, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į ekrano ir į paties prietaiso dydį. Didesnis ekranas mažiau vargina akis, o mažesniu telefonu bus patogiau naudotis ir jį nešioti, laikyti rankoje.

• Atsparumas drėgmei. Vaikams reikėtų išrinkti telefoną, turintį IP atsparumo drėgmei ir dulkėms sertifikatą. Taip pat vertėtų įsigyti papildomą prietaiso apsaugą – apsauginį dėkliuką ir stikliuką.

4. Ausinės

Ausinės – kur kas daugiau nei tik priemonė klausytis muzikos. Jaunuoliai jas vis dažniau naudoja klausytis tinklalaidėms ir audioknygoms, taip pasisemia naujų įžvalgų ir plečia akiratį.

Renkantis ausines, pirmiausia rekomenduojama nuspręsti, kokios ausinės atitinka poreikius – standartinės laidinės ar belaidės. Taip pat įvertinti jų patogumą naudoti bei gebėjimą slopinti aplinkinį triukšmą, kad neblaškytų pašaliniai garsai.

Atsižvelkite, kokiu autonominiu veikimo laiku pasižymi ausinės. Įprastai šis laikas būna nuo 4 iki 20 valandų, todėl jei jos bus naudojamos nuolatos, rinkitės ilgiausią veikimą galinčias pasiūlyti ausines.

5. Nešiojamasis įkroviklis

Jei jaunuoliai mėgsta ir dažnai naudojasi keliais išmaniaisiais prietaisais, specialistai rekomenduoja kuprinėje turėti ir nešiojamąjį įkroviklį.

Išorinę bateriją geriausia rinktis atsižvelgiant į įrenginio, kurį krausite, akumuliatoriaus talpą. Jei išmanaus įrenginio talpa yra 4000 mAh, tokios pat talpos įkroviklis įkraus jį tik vieną kartą.

Apsispręskite ir dėl papildomų jungčių ir srovės stiprumo. Išorinės baterijos gali turėti nuo vienos iki kelių jungčių, todėl tai priklauso nuo to, kiek išsikraunančių įrenginių bus kraunama.

Šie išmanieji įrenginiai transformuoja mokymo ir mokymosi procesą, suteikdami mokiniams daugiau galimybių įgyti žinių, plėtoti įvairias kompetencijas ir pasirengti ateities iššūkiams. Tai ne tik technologiniai įrankiai, bet ir naujos mokymo paradigmos įkvėpėjai, atkreipia dėmesį „Senukų“ ekspertai.