Tai yra reikšmingai, beveik 52 proc. daugiau nei per sausį. Kaune rinka pavasariu dar nekvepia, o per praėjusį mėnesį pardavimų buvo mažiau nei sausį – 63; mėnesiu anksčiau fiksuoti 69 sandoriai.

Grafikas nr. 1: Vilniaus būsto rinkos dinamika 2020–2023 m. „Citus“ duom.

Žiūrint į statistiką, Vilniuje pardavimų lygis pasiekė pernai pavasarį buvusį paklausos lygį ir buvo vos didesnis nei visų praėjusių metų vidurkis. Laikinojoje sostinėje statistika svyravo daug smarkiau ir yra nepastovesnė. Įdomu tik tai, kad būtent pernai vasarį Kaune taip pat buvo fiksuoti būtent 63 naujų būstų pardavimai. Tiesa, praėjusių metų mėnesinis paklausos vidurkis buvo trečdaliu didesnis nei vasario mėn. rezultatas.

„Citus“ valdomuose projektuose per mėnesį šeimininkus surado 15 būstų: 11 – Vilniuje, 3 loftai Kauno projekte „Radio City by CITUS“ ir vieni apartamentai „Nemunas by CITUS“ projekte Druskininkuose.

Grafikas nr. 2: Kauno būsto rinkos dinamika 2020–2023 m. „Citus“ duom.

Abiejuose didžiuosiuose miestuose būsto plėtra – aktyvi, todėl pasiūla ir asortimentas, iš kurio gali rinktis miestiečiai, išaugo: Vilniuje – nuo 4 139 sausio gale iki 4 253 vasario pabaigoje; čia atsirado net 5 nauji projektai, dar viename projekte pradėtas naujas etapas (visuose juose – 320 butų ir kotedžų); Kaune – pasiūla didėjo nuo 1 069 iki 1 093 būstų; pirkėjams pateiktas vienas naujas projektas ir vienas naujas anksčiau pradėto projekto etapas (57 nauji butai).

„Džiugina tai, jog matome, kad sostinėje būsto rinka, atsižvelgiant į situaciją ir nuotaikas viešojoje erdvėje, yra pavasariškos: ūgtelėjo paklausa, o būtent tokia tendencija, kai vasaris būna aktyvesnis nei sausis, stebima bent penkerius paskutinius metus. Tiesa, kovas aktyvesnis buvo 2019 m., t. y. prieš pandemiją, ir 2021 m. kovą – prieš Rusijos invaziją ir sukeltą karą Ukrainoje, taigi, aplinkybės buvo neeilinės. Koks bus pavasaris šiemet, netrukus pamatysime. Taip pat vis daugėja naujų projektų, todėl pildosi pasiūla. Praėjusį mėnesį pasirinkimas pirkėjams pasiekė lygį, nematytą dvejus metus: 2021 m. kovą „sandėlyje“ dar buvo apie 4,5 tūkst. būstų, tačiau per mėnesį, dėl didelės paklausos krito iki 4 tūkst. ir mažėjo, faktiškai iki praėjusių metų vidurio“, – sako „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Grafikas nr. 3: Pasiūlos dinamika Vilniaus ir Kauno būsto rinkose 2020–2023 m. „Citus“ duom.

Jis pastebi, kad labiausiai išaugo per paskutinį laikotarpį labai susitraukusi ekonominio segmento būsto pasiūla. Vasarį atsirado du nauji ekonominės klasės projektai su beveik 250 butų už vidutinę 2 304 Eur/kv. m kainą, kurie pakoregavo ir vidutinę pirminės rinkos butų pasiūlos kainą. Š. Tarutis skaičiuoja, kad per mėnesį ji, statistiškai, sumažėjo nuo 3 350 iki 3 310 Eur/kv. m (-1,2 proc.), nors plėtotojai kainų, faktiškai, nekoregavo.

Per paskutinius 12 mėn. vidutinės pirminės rinkos pasiūlos kainos Vilniuje išaugo 14,7 proc., o Kaune – net 23,6 proc. Būtent prieš metus prasidėjo labai reikšmingas savikainos augimas, kuris švystelėjo kainas aukštyn. Iš kitos pusės, sumažėjo pigiausio, ekonominio segmento būstų pasiūla; pvz., Kaune ji prieš metus sudarė 54 proc. viso „sandėlio“, dabar likę tik 37 proc. Tuo tarpu vidutinio segmento dalis asortimente išaugo nuo 30 iki 45 proc.

„Tuo tarpu Kaune naujų projektų buvo mažiau, bet tas vienintelis – prestižinio segmento projektas, su aukšta, daugiau nei 4,2 tūkst. Eur/kv. m, todėl ir butų kaina „seklesnėje“ miesto rinkoje išaugo nuo 2 489 iki 2 667 Eur/kv. m (+7,15 proc.). Bendrai vertinant, abiejose pirminėse rinkose jau ilgesnį laiką stebime kainų stabilizaciją, kurią sujaukti galėtų nebent augantys techniniai reikalavimai naujiems būstams ir kiti teisės aktų pakeitimai. Ryškesnių pokyčių artimiausiu laiku taip pat neprognozuojame, išliks nedidelis bangavimas dėl pasiūlos nomenklatūros ar kainų atskiruose projektuose pasikeitimų, tačiau išliks 2–5 proc. augimas dėl darbo užmokesčio didėjimo ir kitų objektyvių priežasčių“, – kalba „Citus“ atstovas.