Suregistruoti visų šalyje veikiančių įmonių tikruosius savininkus Registrų centre reikėjo iki rugpjūčio 1 d. Terminas pasibaigė, o į centrą atkeliavo tik labai maža dalis duomenų.

„Užvakar buvo 48 tūkst., vakar jau turėjome 50 tūkst.“ – teigė Registrų centro paslaugų valdymo direktorė Diana Vilytė.

Registrų centras skaičiuoja, kad iš realiai veikiančių įmonių, jų esą maždaug 150 tūkst., informaciją pateikė tik maždaug trečdalis. Kodėl tiek mažai?

„Vasara, atostogos“, – galimą priežastį įvardijo D. Vilytė.

Tai yra patys plačiausi duomenys visoje Europos Sąjungoje.

Notarų teigimu, priežastis – visai kita. Esą, naujai sukurta elektroninė sistema – tikros biurokratinės džiunglės. 

„Šitas registras yra labai gremėzdiškas ir labai nelengva atlikti tokius darbus su tuo nesusidūrusiems verslininkams“, – kalbėjo Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.

Duomenų bazė kurta, kad Lietuva žinotų galutinius įmonių naudos gavėjus, net tuos, kurie verslą valdo per kitas įmones. Notarų teigimu, išėjo, kad sistema reikalauja pernelyg daug duomenų.

„Mano žiniomis ir mano surinkta informacija, tai yra patys plačiausi duomenys visoje Europos Sąjungoje. Manau, kad tai yra pertekliniai duomenys“, – dėstė M. Stračkaitis.

Esą, ypač nepatenkinti užsienio investuotojai, turintys antrinių bendrovių Lietuvoje.

„Reikia surinkti informaciją apie kiekvieną iš tų įmonių. Ne tik surinkti, bet ir pateikti išrašus iš registrų apie tas įmones. Tie registrų išrašai turi būti apostilizuoti arba legalizuoti ir išversti į Lietuvių kalbą“, – šypsojosi advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partnerė Rūta Armonė.

Tai jau yra pakankamai asmeninė informacija.

Užsieniečių prašoma Registrų centrui pateikti ir paso kopiją, ir gyvenamąją vietą.

„Tikrai susiduriame su situacija, kad tų tarpinių įmonių vadovai net nežino apie Lietuvos įmonės egzistavimą ir nelabai nori teikti tų savo paso kopijų arba informacijos apie gyvenamąją vietą. Tai jau yra pakankamai asmeninė informacija“, – aiškino R. Armonė.

„Verslo atstovai, notarai, advokatai turėjo galimybę mums indikuoti savo matomas rizikas ir vertinimus. Tuo metu mes tos indikacijos, kad tie duomenys vertinami kaip pertekliniai, negavome“, – teigė teisingumo viceministrė Jurga Greičienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Duomenų nepateikusios įmonės nuo rugpjūčio 1 d. atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje – notarai ir bankai turi teisę jų nebeaptarnauti.

„Tokios įmonės negalėtų užmegzti dalykinių santykių su banku. Jeigu kalba eitų apie esamus banko klientus, neįvykdžius prievolės gali būti apribotas paslaugų teikimas bei piniginės operacijos“, – komentavo Lietuvos bankų asociacijos atstovė Valerija Kiguolienė.

Kol kas sankcijų bankai prieš įmones nesiima, bet tai – tik laiko klausimas.

„Jeigu tai trukdys veiklai, piniginių lėšų judėjimui, mes tikrai galėsime matyti ir teisminių kelių“, – svarstė R. Armonė.

Tai ne primas kartas, kai skundžiamasi Registrų centro administruojamomis sistemomis. Strigo galimybių paso išdavimo sistema, kelias savaites neveikė e sveikata, o žmonės liko be receptinių ir kompensuojamųjų vaistų. Dabar – nepasitenkinimas JANGIS duomenų baze.

„Visos valstybės sistemos yra tobulinamos, atnaujinamos ir kuriamos naujos. Tai yra natūralus procesas“, – šypsojosi Registrų centro paslaugų valdymo direktorė.

Teisingumo ministerija teigia – dabar ne laikas ieškoti kaltų, bet pripažįsta, kad galbūt sistemoje palikta spragų, todėl bus pokyčių.

„Šią akimirką yra dirbama tiek techniniu, tiek teisiniu lygmeniu. Vertinamas perteklinių duomenų klausimas, tai šitas pokytis, matyt, bus ir artimiausiu metu bus pateiktas visuomenei“, – tvirtino J. Greičienė.

Anot viceministrės, atnaujinti sistemą tikimasi per porą mėnesių. Tuo tarpu Registrų centras net ir pasibaigus terminui dar leidžia įmonėms teikti informaciją.