Laiko išskirtinėje vietoje

Tik kruopščiai atrinktos, pačios šviežiausios ir kokybiškos. Tokios daržovės, anot prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, kasdien pasiekia parduotuves.

„Didžiuojamės mūsų ilgamete partneryste su rinktiniais Lietuvos ūkiais, kurių derlių siūlome savo pirkėjams. Pastebime, kad žmonės pastaruoju metu ypač didelį dėmesį skiria sveikai mitybai, todėl prioritetą skiria kokybiškai Lietuvos ūkininkų produkcijai. Mūsų parduotuvėse daržovių asortimentą praturtinantys lietuviški burokėliai yra ne tik pirkėjų jau pamėgtos, bet ir daug maistinės vertės turinčios daržovės. Be to, jų panaudojimo būdų randasi vis daugiau, taip šis produktas tampa įkvėpimu pačioms netikėčiausioms kulinarinėms idėjoms“, – sako E. Dapkienė.

Jos žodžius tik patvirtina A. Vaupšas. Ūkininko ir „Maximos“ partnerystė trunka jau daugiau nei dvidešimt metų, o vien pernai į prekybos tinklo parduotuves ūkininkas atvežė apie 730 tonų burokėlių. Tiek sveria 73 senosios kartos troleibusai.

„Mūsų ūkis įregistruotas dar 1996-aisiais Dvarčiaus kaime, Užvenčio seniūnijoje, Kelmės rajone. Esame įsikūrę vaizdingoje Smilgevičių dvaro vietoje, skaičiuojančioje daugiau nei 100 metų. Dar senesni pastatai, kuriuose verdame burokėlius. Jie – 210 metų senumo, 1,5 metro storio akmeninėmis sienomis. Tokios sąlygos puikiai tinka burokėlių laikymui. Todėl šiose pastatuose esantys šaldytuvai leidžia šviežius burokėlius tiekti visus metus, o nuo vasaros vidurio galime pasiūlyti ir šiųmetį derlių“, – pasakoja ūkininkas A. Vaupšas.

Ši daržovė – puikios savijautos priežastis

Nors šiųmetės vasaros klimato sąlygos burokėliams auginti buvo ne pačios palankiausios, A. Vaupšas užtikrina – daržovių kokybei tai jokios įtakos nepadarė. Todėl „Maximos“ parduotuves pasiekia išskirtinės maistinės vertės produktai. Ūkininkas augina „Detroit“ veislės burokėlius. Nors ši veislė skamba amerikietiškai, tačiau yra kilusi iš saulėtosios Italijos.

Norint kokybiško daržovių derliaus, jas reikia nuolatos laistyti, tręšti. Be to, prireikia tirti trąšų, laukų, dirvožemio struktūrą.

„Norint kokybiško daržovių derliaus, jas reikia nuolatos laistyti, tręšti. Be to, prireikia tirti trąšų, laukų, dirvožemio struktūrą. Mūsų ūkyje auga „Nacionalinės kokybės produktų“ sertifikatus turintys burokėliai, o į parduotuves atvežame tiek šviežias, tiek fasuotas daržoves. Pastarąsias verdame nuluptas žalias garuose, savo sultyse ir tik tada supakuojame. Taip burokėliai nepraranda vitaminų ir visų savo gerųjų savybių“, – pažymi ūkininkas.

Tai, kad šios daržovės yra ypač naudingos, liudija produktų maistinė vertė. Burokėliuose yra geležies, kuri būtina kraujui, sumažėjusio hemoglobino kiekio jame sureguliavimui. Daržovės taip pat gausios betaino, gerinančio kepenų veiklą ir skatinančio organizmą apsivalyti nuo toksinų. Burokėliuose yra ir vitamino C, kuris būtinas normaliai hormonų veiklai. Be to, šie produktai gerina virškinimą, kontroliuoja cukraus kiekį kraujyje.

Atskleidžia kulinarines gudrybes

Visgi burokėliai yra ne tik be galo maistingi, tačiau ir labai skanūs. Tai pabrėžiantis A. Vaupšas priduria: šios daržovės vis dažniau panaudojamos pačių įvairiausių patiekalų gamybai. Iš jų gaminami burokėlių traškučiai, tampantys sveikesne alternatyva užkandžiams, kuriems naudojamos bulvės. Taip pat daržovės puikia tinka kepti tortus ar pyragus.

„Dažniausiai iš burokėlių lietuviai gamina šaltibarščius. Jų receptų yra pačių įvairiausių. Mano paslaptis – į naudojamą šaltibarščių kefyrą įpilti grietinėlės, viską praskiesti dešimtadaliu vandens, o šviežius burokėlius smulkiai sutarkuoti šiaudeliais, įdėti citrinos rūgštelės arba įlašinti šviežios citrinos sulčių ir, svarbiausia, turimas daržoves šiek tiek pakepinti ant keptuvės. Taip šaltibarščiai taps kitokio, tiesiog fantastiško skonio“, – šaltibarščių ruošimo subtilybėmis dalinasi burokėlius auginantis ūkininkas A. Vaupšas.

Anot jo, panašiai galima gaminti ir barščius. „Pirma, keptuvėje reiktų pakepinti šoninę, o tada – svieste pačirškinti sutarkuotus burokėlius su visais lapais. Viską sudėjus į sriubą, galima pirštus apsilaižyti“, – šypsosi A. Vaupšas.