„Jei iškeliavo į išorę 2018 metų vasario mėnesio duomenų bazė ir jeigu, kaip bendrovė sako ir atskleidžia viešai, kad mokėjimams apdoroti naudojo „Paypal“ sprendimą, kuris yra (...) saugumo standartas, tai sudėjus tuos du faktorius, (...) tikimybė, kad tais duomenimis būtų galima pasinaudoti atsiskaitant ar įsigyjant prekes ir paslaugas, yra labai maža. Aš kalbu apie mokėjimo kortelių duomenis“, – žurnalistams trečiadienį sakė J. Govina.

Komentuodama nutekėjusius duomenis apie klientų vairuotojo pažymėjimus, J. Govina sakė, kad galimybė vien su šiais duomenimis atsidaryti sąskaitą ir pasiimti kreditą yra maža.

„Žinome, kad nutekėjo informacija apie vairuotojo pažymėjimo numerį ir galiojimo datą. Vien su tais duomenimis atsidaryti sąskaitą ir pasiimti kreditą tikimybė yra labai maža. Jeigu bendrovės laikosi visų pinigų plovimo prevencijos reikalavimų, tinkamai nustato tapatybę, neturėtų būti galima su tais duomenimis pasiimti kredito“, – sakė J. Govina.

Vien su tais duomenimis atsidaryti sąskaitą ir pasiimti kreditą tikimybė yra labai maža.

Jos teigimu, Lietuvos bankas šiuo metu neturi informacijos, kad kažkas būtų paėmęs kreditą ar pasinaudojęs nutekėjusių mokėjimo kortelių duomenimis.

Paklausta, ar Lietuvos bankas rekomenduotų pasikeisti mokėjimo korteles ar vairuotojo pažymėjimus, ji pakartojo, kad iš šiuo metu dėl turimos informacijos didelio pagrindo nerimauti nėra.

„Neturime pagrindo labai stipriai nerimauti, tai kiekvieno pasirinkimas, kaip jis tą riziką valdo. Dar vienas aspektas, kad jeigu nutekėjo informacija 2018 data ir praėjo treji metai, didžioji dalis tuo metu galiojusių kortelių baigė galioti. Iš vieno banko išgirdau, kad tik 20 proc. kortelių, kurios dar galiojo 2018 metais, reikia turėti tą omenyje“, – sakė J. Govina.

J. Govina taip pat akcentavo, kad pasiimant kreditą reikalinga papildoma identifikacija el. bankininkystės pagalba.

„Būna, kad žmogus dėl galbūt neapdairumo atskleidžia prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis ir tokiu būdu pinigai jo vardu paimami ir panaudojami, žmogus lieka skoloje. Tokių situacijų pasitaiko. Taip pat vadinamieji pinigų mulai, kai sako, duok prisijungimą prie sąskaitos, vis vien pinigų neturi, gausi 100 eurų, o mes padarysime pavedimų. Tai gali būti pinigų plovimo tikslais naudojama, bet gali būti, kad (...) teoriškai kažkas galėtų kreditą paimti to žmogaus vardu, jei kredito davėjas netaiko normalios tapatybės nustatymo procedūros“, – sakė J. Govina.

„Matyt, čia vieta paraginti žmones būti budrius, ir jeigu skambintų ir sakytų, kad skambina iš institucijos, iš banko, prašome padiktuoti prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis, žmonės šias žinutes ar skambučiais vertintų ypatingai atsargiai“, – įspėjo J. Govina.

ELTA primena, kad paaiškėjus, jog kibernetiniai nusikaltėliai forume paskelbė apie 110 tūkst. Lietuvoje registruotų automobilių nuomos paslaugas teikiančios „CityBee“ klientų informaciją, Lietuvos kriminalinės policijos biuras pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl pavogtų duomenų.

Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska antradienį per spaudos konferenciją sakė, kad rizikos, kylančios nutekėjus dalies „CityBee“ klientų asmens duomenims, yra laikomos mažomis, todėl nukentėjusiems asmenims kol kas nesiūloma keisti banko kortelių ar vairuotojo pažymėjimo.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Raimondas Andrijauskas teigė, kad pagal pirminę informaciją „CityBee“ vairuotojų pažymėjimų kopijų neturėjo.