„Sprendimą nepasinaudoti parama priėmusi „Achema“ veikiausiai ilgainiui turės stabdyti savo veiklą, kadangi tai užkirs kelią jai išlikti konkurencingai. Įmonė neatitiks keliamų EK reguliavimo reikalavimų ir bendros šalių vykdomos politikos. Nors operatyviai sprendžiame susidariusią situaciją, „Achemos” sprendimas nesilaikyti tvarumo principų išties nuvylė”, – pranešime sakė ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė.
Pasak jos, tai buvo pirmoji tokia didelė subsidija, skirta Lietuvos įmonei.
Viceministrė Ieva Valeškaitė sako, jog ne vienerius metus buvo dedamos pastangos, kad taršiausia Lietuvos įmonė, išmetanti daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pasinaudotų parama ir persitvarkytų bei pradėtų gaminti žaliąjį vandenilį.
Sprendimą nepasinaudoti parama priėmusi „Achema“ veikiausiai ilgainiui turės stabdyti savo veiklą, kadangi tai užkirs kelią jai išlikti konkurencingai.
Ministerija derybas su Europos Komisija dėl paramos „Achemai“ pradėjo dar 2021 metais, o nuo 2023 metų birželį aktyviais derėjosi su atsakingu EK padaliniu.
Ministerija trečiadienį pranešė, kad „Achemai“ skirtos lėšos bus paskirstytos Kauno, Šiaulių ir Telšių regionų plėtrai ir naujoms darbo vietoms kurti.
„Imamės kito plano – lėšas paskirstysime šalies regionams. Taip užtikrinsime, kad regionuose daugėtų gerai mokamų darbo vietų”, – pranešime sakė I. Valeškaitė.
122 mln. eurų planuojama skirti kitai Teisingos pertvarkos fondo veiklai – užsienio ir vietos investuotojų, sukuriančių daug darbo vietų, pritraukimui į tris minėtus regionus. Be to, bus ieškoma būdų pramonės įmonėms padėti sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
„Achema“ antradienį pranešė paramos atsisakanti ir projektą atidedanti įvertinus technologinius ir ekonominius iššūkius bei su tuo susijusias rizikas.
„Achemos“ generalinė direktorė Audronė Kuskytė tuomet teigė, kad projektą derinant su EK keitėsi esminiai jo techniniai reikalavimai, o atsiradus naujam Europos Sąjungos reglamentavimui – valandinei žaliosios energijos apskaitai, projekto investicijų suma išaugo daugiau nei dukart ir projektas tapo ekonomiškai neatsiperkantis.
Įmonės teigimu, šiuo metu vis daugiau chemijos pramonės atstovų kalba apie mėlynąjį vandenilį ir CO2 laidojimą kaip realiausią alternatyvą siekti dekarbonizacijos tikslų.
Energetikos ministras Dainius Kreivys trečiadienį BNS teigė neatmetantis, kad toks bendrovės sprendimas gali būti susijęs su pagrindinių „Achemos grupės“ akcininkų ketinimais parduoti kontrolinį jo akcijų paketą Šveicarijos energetikos bendrovei „MET Group“.
„Achema“ pernai balandį pranešė planuojanti už 344 mln. eurų iki 2027 metų rudens pastatyti žaliojo vandenilio gamybai skirtą 213 MW įrenginį. Skelbta, kad įgyvendinus projektą per 19 jo naudojimo metų į aplinką nebus išmesta bent 5,8 mln. tonos CO2.
2021 metais ES pramonei iškėlė tikslą iki 2045 metų atsisakyti iškastinio kuro ir pakeisti jį klimatui neutraliomis medžiagomis, o iki 2050-ųjųj jos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai turi sumažėti 100 proc., palyginti su 2005 metais.
2021–2022 metais atlikta analizė parodė, kad daugiausia šių dujų išmetama Kauno apskrityje, iš jų net 47 proc. išmeta „Achema“.
(be temos)
(be temos)