„VMI tikrai ilgą laiką vykdo transformaciją nuo kontrolės, baudėjo iki konsultanto. Ji tikrai yra labai daug investavusi į sistemas, (...) taip pat VMI turi nusistačiusi ir ganėtinai neblogai veikiančias rizikos vertinimo procedūras, remiasi duomenimis atlikdama ūkio subjektų vertinimą ir rizikos indentifikavimą“, – spaudos konferencijoje pirmadienį teigė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė.

Dešimties balų sistemoje VMI įvertinta 9,9 balo, LRTK – 9,74 balo, Statybos inspekcija – 9,69 balo.

Ministerijos atliktas vertinimas rodo, kad bendras verslo priežiūros institucijų pažangos vidurkis pasiekė 7,2 balo.

I. Valeškaitės teigimu, verslo priežiūros lygis nuo 2018 metų nuolatos gerėja.

„2018-aisiais metais aukščiausius – žalius pažangos įvertinimo rodiklius, kurie siekė 7,5 ir daugiau balo, turėjo tik 16 proc. institucijų, tai 2022-aisiais metais šis skaičius jau siekė 49 proc. – beveik pusė institucijų. Iš jų 27 proc. yra pasiekusios aukščiausias kategorijas nuo 8,5 balo“, – teigė viceministrė. 

Pernai, palyginti su 2020 metais, didžiausią pažangą padarė Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra (4,55 balo daugiau), Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (3,16 balo) bei Transporto kompetencijų agentūra (2,68 balo).

Tuo metu žemiausiais pažangumo balais įvertintas Lietuvos bioetikos komitetas (4,79 balo), Žuvininkystės tarnyba (4,5 balo), Policijos departamentas (3,46 balo) bei Aplinkos apsaugos agentūra (3,39 balo).

Pasak I. Valeškaitės, mažiau nei 5,5 balo pernai gavo septynios institucijos: „Tikimės, kad ateityje jų neliks visai“.

Viceministrė pažymėjo, kad didžiausią pažangą institucijos padarė taikydamos poveikio priemones, tačiau vis dar išlieka nepakankami rodikliai strateginio planavimo srityje.

„Tai reiškia, kad šiek tiek esame susitvarkę tokiose kategorijose, kur darbuotis yra lengviau, bet kai kalbame apie strateginius pokyčius, ten vis dar nesulaukiame pokyčio, kokio norėtume“, – teigė I. Valeškaitė.

Pasak I. Valeškaitės, 49 proc. verslo priežiūros institucijų nestebi savo srities pažangos, 53 proc. nematuoja verslui tenkančių patikrinimų naštos bei nevertina, kiek laiko ir išteklių reikėjo skirti patikrinimui.  

Viceministrės teigimu, 53 proc. institucijų savo veiklą vertina pagal nustatytų pažeidimų skaičių, o tai yra bloga praktika.

„Jeigu institucijos pagrindinis veiklos rodiklis yra paskirtų baudų ar atliktų patikrinimų skaičius, tada jos tiesiog aklai eina ir stengiasi įgyvendinti tokią savo misiją atlikti daugiau patikrinimų arba skirti daugių baudų, o negalvoja apie tai, kokią jos misiją iš tikrųjų atlieka“, – teigė viceministrė.  

Jos teigimu, 87 proc. institucijų rizikos vertinimas neparemtas statistinių duomenų analize, o 40 proc. institucijų skundų nagrinėjimo procesas vis dar reikalauja tobulėjimo.

„Pavyzdžiui, galvojama, kad gaisrų prevencijai didesnės rizikos objektas yra didelis prekybos centras dėl to, kad ten daug lankytojų, o ne daugiabutis namas. Tačiau neįvertinama statistika, kiek dažniau gaisrai kyla būtent daugiabučiuose ar gyvenamuosiuose namuose, o ne prekybos centruose“, – teigė I. Valeškaitė.

„Būtina įtraukti rizikos vertinimą, kad neplaninis patikrinimas būtų inicijuojamas tik tada, kai rizika yra didžiausia, o esant vidutinei ar mažai rizikai būtų imamasi kitų prevencijos priemonių“, – pridūrė ji.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vertinimas rodo, kad tik pusė priežiūros institucijų tinkamai matuoja tikslų efektyvumą, tik kas antra vertina, kokią patikrinimų naštą sukelia verslui, 60 proc. pasitelkia verslininkų nuomonę.

Ministerijos teigimu, vis dar nepakankamai vertinamas rizikingumas – 43 proc. institucijų didžiąją dalį patikrinimų atlieka rizikingiausiuose verslo sektoriuose, rizikos vertinimas nepakankamai pagrįstas statistiniais duomenimis, 37 proc. priežiūros institucijų nereglamentuota maksimali patikrinimų trukmė.

Lūkestis – ne kontroliuoti, o konsultuoti

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Andriaus Romanovskio teigimu, verslą prižiūrinčių institucijų veikla neretai priklauso nuo jų regioninių padalinių ir juose dirbančių pareigūnų.

„Viename regione institucija arba insprektoriai yra labai geranoriški, padeda verslui, atliepia jo lūkesčius arba į pažeidimus reaguoja supratingai, bet tuo pačiu kitoje institucijoe praktika gali būtų visiškai skirtinga“, – teigė A. Romanovskis.

„Pastebime, kad tos institucijos, kurios nuėjo centralizavimo būdu, pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija, ten verslo kokybė ir pasitenkinimas yra gerokai aukštesnis negu tose, kurios regionuose vis dar funkcionuoja pakankamai savarankiškai regionuose“, – pridūrė jis.

A. Romanovskis teigė taip pat pastebintis „užsisėdėjimo“ fenomeną, kai atliekami pakartotiniai mažareikšmių pažeidimų patikrinimai, be to, atkreipė dėmesį į institucijų sistemų sutrikimus.

„Mes turime lūkestį, kad kiekviena institucija pirmiausia turės pirmą užduotį ne kontroliuoti, o konsultuoti – patarti, padėti kaip išspręsti problemas ir tik jei iš tikrųjų yra kažkokie sisteminiai blogi dalykai, juos užkardyti“, – teigė A. Romanovskis.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 45 verslo priežiūros institucijos, kuriose dirba beveik 6,5 tūkst. specialistų. Veiklos priežiūrai institucijų skiriami asignavimai per metus siekia 33 mln. eurų.