Pavežėjai ir kurjeriai surengė protestą: tai – išvis tragedija

Proteste dalyvavo iki 10 žmonių.

Protestuojantieji prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasitiko Trišalės tarybos narius, kurie posėdyje ketina svarstyti vadinamojo platforminio darbo direktyvos įgyvendinimą.

Darbuotojų teigimu, jie dažnai patiria nesaugumą, neaiškus jų teisinis statusas, ribotos socialinės garantijos, neretai jie gauna mažesnį nei minimalų atlyginimą.

Lietuvos platformų darbuotojų profesinės sąjungos narys Gintaras Rukšėnas sako, jog pavežėjų ir kurjerių veikla prilygsta darbo santykiams, tačiau jokių garantijų už tai jie negauna.

„Tikimės, kad mes, išvažiavę į gatves, žinotume ir suprastume, kiek mes galim uždirbti (...). Šiandien mes nežinome, kiek mes gausime, o atvežus dešimt užsakymų galime gauti 12 eurų. Tai žmogus, pradirbęs aštuonias valandas ir neuždirbęs net minimumo, išvis yra tragedija“, – žurnalistams sakė G. Rukšėnas.

Tikimės, kad mes, išvažiavę į gatves, žinotume ir suprastume, kiek mes galim uždirbti (...). Šiandien mes nežinome, kiek mes gausime, o atvežus dešimt užsakymų galime gauti 12 eurų. Tai žmogus, pradirbęs aštuonias valandas ir neuždirbęs net minimumo, išvis yra tragedija.

„Dabar viešojoje erdvėje kyla klausimų, kaip žmonės gauna atšalusius, išsipylusius užsakymus. Mielieji platformų savininkai, negali būti už pigiai, greitai ir produktyviai. Taip nebūna“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu šios sąjungos pirmininkas Linas Mazgeika sako, kad platformos „turėtų skaitytis“ su darbuotojais, leisti atmesti netinkamus užsakymus, informuoti apie visas užsakymo detales.

„Taip pat tartis dėl įkainių, kad šie atitiktų ir mūsų interesus dirbti už orų atlygį“, – pranešime teigė L. Mazgeika.

Ignu prisistatęs pavežėjas teigė, jog atsiradus išmaniosioms programėlėms darbo sąlygos pasikeitė kardinaliai – verslas pelnosi iš darbuotojų jiems neužtikrindamas tinkamų darbo sąlygų.

„Mūsų darbas nereglamentuojamas kaip darbo santykiai ir platformos dėl to darosi pelną iš mūsų vietinių ir užsieniečių atlikto darbo (...). Jeigu būtų darbo santykiai, tai būtų privaloma garantuoti socialines garantijas, tuomet ir atlyginimas tikrai būtų labiau stabilus“, – žurnalistams sakė jis.

Akcijos dalyviai ant vieno „Bolt“ automobilio buvo išdėlioję picas, o šalia – plakatus su užrašais „Kol mes valgysime picas, jūs spręsite dėl mūsų ateities“ ir „Nepasiduokite platformų lobistams!“.

Ministerija: pokyčiai Darbo kodekse užtikrintų darbuotojų teises

Savo ruožtu socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk sako, kad turėtų būti nustatyta, kada savarankiškai dirbančio asmens veikla yra laikoma darbo santykiais, o kada – ne.

„Siūlome keisti Darbo kodeksą būtent įgyvendinant, tai yra vienas iš pagrindinių keitimų, tai yra prezumpcija, kada savarankiškai dirbantys yra iš tikrųjų savarankiškai dirbantys, o kada jau yra darbuotojas“, – žurnalistams sakė A. Putk.

„Prezumpcijos dalykas ir, aišku, tada taikoma apsauga, nepriklausomai, ar tai yra darbuotojas, ar savarankiškai dirbantis, tai yra dėl algoritminio valdymo ir dėl duomenų apsaugos“, – pridūrė ji.

Viceministrės teigimu, būtų nustatyti kriterijai, pagal kuriuos būtų sprendžiama, kada žmogus iš tikrųjų dirba savarankiškai, o kada yra prilyginamas samdomam darbuotojui.

„Jeigu neatitiktų žmogaus, dirbančio platformoje ir nebūtinai, nes mes čia kalbame apie visus savarankiškai dirbančius, požymiai tų kriterijų, tuomet jis jau būtų laikomas darbuotoju ir jam Darbo kodeksas galiotų nuo pradžios iki galo su visomis darbuotojo teisėmis“, – aiškino A. Putk.

Anot jos, Darbo kodekso pakeitimas turėtų būti priimtas vėliausiai iki rugsėjo.