Kelionė į oro uostą – greita ir paprasta

„Lietuvos oro uostų siekis – tapti patogia kelionių vieta visiems keliautojams. Todėl nuolatos siekiame teikti tokias paslaugas, kurios nesukeltų jokių sunkumų ir keleiviams su specialiaisiais poreikiais, šiuo atveju – ribotos judėsenos asmenims. Stengiamės užtikrinti, kad jie patirtų kuo mažiau iššūkių, gerai jaustųsi ir keliautų sklandžiai“, – teigia Lietuvos oro uostų Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė Rasa Petraitienė.

Vienas iš aktualiausių klausimų, kylančių ribotos judėsenos žmonėms, kuriems kelionėje reikalingas neįgaliojo vežimėlis, elektrinė neįgaliojo kėdė arba elektrinė kėdė: kaip patogiai pasiekti Lietuvoje esančius oro uostus?

Į Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus nesudėtinga atvykti automobiliu, viešuoju transportu arba taksi. Tačiau dažnai judėjimo negalią turintiems keleiviams reikia specialaus, jų poreikiams pritaikyto transporto. „Lietuvos oro uostai bendradarbiauja su Nacionaliniu socialinės integracijos institutu, teikiančiu paslaugą „Socialinis taksi“, bei „Maltos ordino“ pagalbos tarnyba, specialiųjų poreikių turintiems keleiviams teikiančia paslaugą „Važiuojam“, – primena R. Petraitienė. Apie jas visa informacija nurodoma ir oro uostų interneto svetainėje.

Automobiliams, kuriais atvyksta ribotos judėsenos keleiviai, yra rezervuotos vietos arčiausiai oro uostų keleivių terminalų. Jos pažymėtos specialiais ženklais, nuolat prižiūrima, kad nebūtų užimtos kitų transporto priemonių.

Pasinaudokite pagalbos teikimo paslauga

Periodiškai vykdomos specialiųjų poreikių keleivių apklausos rodo, kad kas antras negalią turintis keleivis jau yra naudojęsis pagalbos teikimo paslauga oro uoste ir apie ją žino, tačiau kai kuriems tai – vis dar naujiena.

Norime, kad kelionė oro uoste būtų sklandi, nekeltų trukdžių, todėl ribotos judėsenos keleiviams suteikiama pirmenybė atlikti aviacijos saugumo patikros bei pasienio kontrolės procedūras, jiems nereikia laukti eilėje.

Judėjimo negalią turintys ir ne pirmą kartą lėktuvu skrendantys keleiviai jau žino, kad perkant bilietus iš oro linijų bendrovės ar kelionių agentūros, iš karto galima užsakyti šią paslaugą. Užtenka pažymėti, kad bus reikalinga pagalba. Tokiu atveju oro linijų bendrovės perduoda informaciją oro uostams, kurie planuoja ir teikia pagalbą tiek išvykstantiems, tiek atvykstantiems keleiviams. Svarbu paminėti, kad atvykę darbuotojai ne tik prižiūri, kad judėjimo negalią turintys asmenys patogiai pasiektų lėktuvą, bet gali, jei tik to pageidaujama, visose oro uosto erdvėse keleiviui padėti judėti, stumti vežimėlį.

R. Petraitienė teigia, kad visgi dažnai sulaukiama klausimo iš prieš pat planuojamą kelionę traumą patyrusių žmonių,  ką daryti, kai judėjimas apribotas ir sukelia nepatogumų, o iš anksto pagalbos teikimo paslauga nebuvo neužsakyta. „Siekiame teikti kokybiškas paslaugas, tinkamai suplanuoti pagalbą teikiančių darbuotojų laiką bei pasiruošti, todėl rekomenduojame apie pagalbos poreikius informuoti likus 48 val. iki skrydžio. Tačiau jei to padaryti nepavyko ir apie pagalbos poreikius pranešite jau būdami oro uoste – paspaudę terminale esančius pagalbos iškvietimo mygtukus ar pranešę darbuotojams prie registracijos stalo – ne bėda. Tik tokiu atveju gali tekti kiek ilgiau palaukti, kol atvyks pagalbą teikiantis personalas“, – teigia specialistė.

Surasti tokį pagalbos iškvietimo mygtuką sostinės oro uoste galima centrinėje automobilių stovėjimo aikštelėje (PC), taip pat prie autobusų stovėjimo aikštelės ir išvykstančiųjų keleivių išlaipinimo vietoje, antrame keleivių terminalo aukšte, šalia įėjimo į išvykimo salę. Kauno oro uoste šie mygtukai įrengti ilgalaikės automobilių stovėjimo aikštelės (P1) mokėjimo kasoje, taip pat trumpalaikių automobilių stovėjimo aikštelių (P2) mokėjimo kasose. Palangos oro uosto keleiviai pagalbos mygtuką ras trumpalaikės automobilių stovėjimo aikštelės (P1) mokėjimo kasoje bei pačiame keleivių terminale. Ribotos judėsenos keleiviams, tiek atvykusiems, tiek išvykstantiems, pagalba oro uoste teikiama nemokamai ir apima pasitikimą bei palydą per visas oro uosto procedūras iki įlaipinimo į lėktuvą arba į pasirinktą transportą, išvykstant iš oro uosto. Daugiau informacijos apie tai galima rasti čia.

„Norime, kad kelionė oro uoste būtų sklandi, nekeltų trukdžių, todėl ribotos judėsenos keleiviams suteikiama pirmenybė atlikti aviacijos saugumo patikros bei pasienio kontrolės procedūras, jiems nereikia laukti eilėje“, – informuoja Lietuvos oro uostų Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė R. Petraitienė.

Žinotina, kad oro uostų infrastruktūra yra pritaikyta ribotos judėsenos keleiviams. Įrengti jų poreikiams pritaikyti tualetai, liftai atvykimo ir išvykimo terminaluose, automatiniai varteliai.

Jei reikalingas laikinas neįgaliojo vežimėlis

Anot R. Petraitienės, įprastai ribotos judėsenos keliautojams nekyla jokių problemų dėl naudojimosi asmeniniu neįgaliojo vežimėliu oro uoste. Keleiviai, negalintys eiti ilgų atstumų, turintys traumų, oro uoste taip pat gali laikinai pasinaudoti neįgaliojo vežimėliu. Reikiamą pagalbą suteiks ir vežimėlį paskolins lydintis oro uosto atstovas. Užsakant pagalbą reikia tik informuoti, kokio pobūdžio pagalba ir įranga bus reikalinga. Jei keleivis juda savo asmeniniu neįgaliojo vežimėliu, jis bus naudojamas oro uoste iki įlaipinimo į lėktuvą. Keleivio įlaipinimas arba išlaipinimas iš lėktuvo vykdomas naudojant specialią, tam pritaikytą įrangą – trapą arba automobilį ambuliftą.

„Norėčiau priminti, kad skrydžio metu keleivio mechaninis ar elektrinis vežimėlis gabenamas kaip bagažas ir už jo saugų transportavimą atsako oro linijų bendrovė. Taip pat ribotos judėsenos keleiviai savo poreikiams nemokamai gali gabenti lėktuvu ne daugiau kaip du vienetus judėjimui reikiamos įrangos“, – pastebi R. Petraitienė.

2018 m. per Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus keliavo daugiau kaip 11 tūkst. specialiųjų poreikių turinčių keleivių, dauguma iš jų – judėjimo negalią turintys keleiviai.