Tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas, nors finansų ministrė išsakė abejonių. Galutinį sprendimą priims Seimas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad taip siekiama paskatinti Lietuvos gyventojus palikti darbą, kuriame perspektyvos išlaikyti „savo atlyginimus ir galimybes dirbti yra tikrai stipriai miglotos“.

„Todėl siūlome keisti Ilgalaikio darbo fondo įstatymą, kad tiems darbuotojams, kurie pasirenka išeiti iš darbo, būtų išmokėtas dviejų vidutinių atlyginimų dydžio išmokos, jos būtų mokamos iš fondo, tačiau fondui kompensuota iš valstybės biudžeto“, – posėdyje kalbėjo M. Navickienė.

Pasak jos, taip pat siūloma pakeisti Užimtumo įstatymą ir numatyti, kad būtų nemokamos valstybės subsidijos sankcionuotoms, o ne tik bankrutuojančioms bendrovėms.

„Tokiu būdu valstybė neberemtų sankcionuotos įmonės ir Užimtumo tarnyba prastovų darbuotojams nebekompensuotų, bet iš kitos pusės jie turėtų galimybę gauti tas papildomas išmokas, registruotis Užimtumo tarnyboje ir gauti visas savo su tuo susijusias socialines garantijas“, – argumentavo ministrė.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad sanatorijos atvejis yra pirmasis Lietuvos istorijoje, kai šalyje veikiančiai įmonei pritaikomos tarptautinės sankcijos.

„Akivaizdu, kad teisinė bazė, pasirengimo mechanizmas nebuvo iki galo sutvarkytas. Aš manau, kad šis žingsnis yra vienas iš tokių teisingų ir svarbių šia linkme. Kitaip tariant, valstybė būtų pasiruošusi, jeigu ir šiuo atveju, ir ateityje kitais atvejais tokių sankcionuotų įmonių netyčia atsirastų“, – sakė jis.

Pasak jo, sukuriamas mechanizmas užtikrins, kad valstybės pinigai nepatektų į bendrovės sąskaitą, o darbuotojai gautų paramą.

Pagal įstatymo projektą, teisę į sankcijų taikymo išmoką turinčiam darbuotojui, jį atleidus ir kurio darbdaviui pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos, iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo skiriama 77,58 procento dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio sankcijų taikymo išmoka, bet ne daugiau kaip Lietuvos statistikos departamento skelbiamo dviejų vidutinių mėnesinių bruto („popieriuje“) darbo užmokesčių šalies ūkyje.

Finansų ministrė: precedentas neturi tapti taisykle

Tuo metu finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad jos vadovaujama ministerija siūlomo sprendimo nepalaiko, nes svarbu nuspręsti dėl ilgalaikės strategijos. Ji balsuojant susilaikė.

„Visgi turėtų tokiems atvejams atsirasti tvarus modelis, kaip yra finansuojamos sankcijų pasekmės ir tai neturėtų būti daroma valstybės skolos sąskaita“, – kalbėjo ministrė.

„Tas precedentas neturėtų tapti taisykle“, – pridūrė ji.

Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat pabrėžė, kad nors šis sprendimas leidžia išspręsti konkrečią situaciją, reikėtų įvertinti, ar tai geriausias sprendimas ir rasti optimalų.

M. Navickienė teigė, kad būtent atsižvelgiant į tai siūloma, jog įstatymas galiotų vienerius metus.

„Nuolatinio sprendimo po to ieškosime kartu su socialiniais partneriais, Užsienio reikalų ministerija ir Finansų ministerija“, – kalbėjo ji.

I. Šimonytė teigė, kad tokį variantą būtų gerai pateikti jau Seimo pavasario sesijoje.

Baltarusijos valstybei priklausanti sanatorija „Belorus“ gruodį pranešė, kad „Swedbank“ bankas įšaldė jos sąskaitas, motyvuodamas Europos Sąjungos įvestomis sankcijomis.

Įstaigos vadovas Ilja Epifanovas sako kreipęsis į Lietuvos institucijas, kad galėtų išmokėti atlyginimus darbuotojams. „Belorus“ vadovas sakė, kad didžioji dalis – apie 350 sanatorijos darbuotojų yra lietuviai. „Sodros“ duomenimis“, iš viso joje dirba 393 žmonės. 

I. Epifanovas BNS yra sakęs, kad kartu su mokesčiais valstybei ir darbuotojų algomis pervedama suma siekia daugiau nei 300 tūkst. eurų.

Lietuvos bankas šį antradienį pranešė, kad sanatorijos darbuotojų algos turėtų būti išmokėtos tą pačią dieną.

„Bankas pradėjo daryti pavedimus. Pinigai sanatorijos darbuotojus pasieks šiandien“, – BNS antradienį sakė Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.

„Belorus“ sanatorijos atveju, kad jos darbuotojai gautų algas, Vyriausybė pritaikė išimtį.

Bankas „Swedbank“ sanatorijos sąskaitas įšaldė gruodžio 18 dieną, gruodžio 21 dieną jis apie tai pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) ir Užsienio reikalų ministerijai (URM).

URM gruodžio 31 dieną pranešė bankui „Swedbank“ apie išimties suteikimą.

Iki sausio 5 dienos, kai darbuotojus turėtų pasiekti atlyginimai, sanatorija su FNTT ir „Swedbank“ turėjo suderinti konkrečius mokėjimus.

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę „Belorus“ sanatorijos situaciją aptarė su užsienio reikalų ministru G. Landsbergiu ir pabrėžė, kad ES sankcijų taikymas Baltarusijos režimui neturėtų pabloginti Lietuvos piliečių ar įmonių padėties.

ES sankcijų sąraše sanatorijos „Belorus“ nėra, tačiau į jį pernai gruodį įtraukta Baltarusijos prezidento administracijos Vyriausioji ūkio valdyba GHU.

Registrų centro duomenimis, Baltarusijos prezidento reikalų valdyba yra vienintelė sanatorijos dalininkė. Sanatorija veikia kaip viešoji įstaiga.