„Pastebėjome, kad finansiniai sukčiai pradėjo savo aukų dairytis skelbimų portaluose ir dažniausiai taikosi į gyventojus, parduodančius naudotus išmaniuosius prietaisus ar kitus brangesnius įrenginius. Dažniausiai sukčiai prisistato pirkėjais iš Rytų Europos šalių ir įtikina, kad dėl įvairių priežasčių negali pervesti pinigų į banko sąskaitą už norimą įsigyti daiktą. Tada atsiunčia nuorodą į puslapį, kuris dažnai vizualiai primena tikrą skelbimų svetainę, ir paprašo pardavėjo ten įvesti savo mokėjimo kortelės duomenis – neva tam, kad į pardavėjo kortelę pervestų pinigus už norimą įsigyti daiktą. Taip sukčiai pasisavina mokėjimo kortelės duomenis ir joje esančius pinigus“, – įspėja SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola.

Anot jo, sukčiai, gerai išmanydami žmonių psichologiją, naudojasi tuo, kad daiktus, ypač brangesnius, parduodantys žmonės nori juos kuo greičiau parduoti ir dėl to, gavę gerą pasiūlymą, dažnai nesusimąsto ir kritiškai neįvertina tokio netikro pirkėjo prašymų.

„Dar kartą primename, kad gyventojai būtų atidūs ir visada kritiškai įvertintų, jei kas paprašo įvesti savo prisijungimo prie interneto banko slaptažodžius ar mokėjimo kortelių duomenis ir atsiunčia įtartiną nuorodą į interneto svetainę. Taip pat – jei šių duomenų prašo paskambinę telefonu. Niekas, nei banko darbuotojai, nei valstybės institucijos ar policija tokių duomenų atskleisti neprašo“, – pabrėžia A. Šapola.

SEB bankas primena, kad jei kilo abejonių dėl skambučio ar gauto prašymo, klientai gali bet kuriuo paros metu susisiekti su banku ir pasitikslinti telefonu +370 5 268 2800 arba naudodamiesi „Skype“ programa („SEB.Lietuvoje“).