Dėl to „Ignitis grupės“ akcininkai spręs neeiliniame visuotiniame susirinkime gegužės 7 dieną, antradienį pranešė grupė.

Pranešama, kad pakeitimus Finansų ministerija iniciavo atsižvelgusi į grupės stebėtojų tarybos, nepriklausomų ekspertų siūlymus, taip pat artėjant tarybos kadencijos pabaigai spalio 25 dieną.

Siūloma nustatyti, kad „Ignitis grupės“ stebėtojų taryba iš savo narių sudarytų tris patariamuosius komitetus – Audito ir rizikos, Skyrimo ir atlygio bei Tvarumo.

Dabar taryba iš savo bei išorės narių yra sudariusi du komitetus – Skyrimo ir atlygio bei Rizikos valdymo ir tvarumo, tuo metu Audito komitetą iš grupės stebėtojų bei išorės narių formuoja visuotinis akcininkų susirinkimas.

Be to, siūloma didinti stebėtojų tarybos narių skaičių nuo septynių iki devynių, iš kurių šeši būtų nepriklausomi (dabar – penki), o trys – valstybės tarnautojai (dabar – du).

Taip pat siūloma nustatyti, jog bent trečdalis dabartinių stebėtojų tęstų darbą naujos kadencijos taryboje.

„Ignitis grupės“ stebėtojų taryba renka ir atšaukia valdybą, prižiūri jos ir vadovo veiklą, svarsto kitus klausimus.

Grupei galint vėluoti įgyvendinti pirmojo 700 megavatų (MW) galios jūros vėjo parko projektą ir dėl to sulaukus šalies vadovų kritikos, stebėtojai praėjusią savaitę sudarė darbo grupę, kuri vertins „Curonian Nord“ projekto eigą.

Energetikos grupė vasarį metiniame pranešime pripažino, jog Europoje ir Baltijos šalyse vėluojant didelės apimties elektrolizės, arba žaliojo vandenilio projektams bei dėl to sumažėjus galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis, gali kilti sunkumų finansuojant jos vystomą maždaug 3 mlrd. eurų vertės 700 MW galios jūrinį vėjo parką.

Todėl 2030 metais dabar numatyta komercinė jo veiklos pradžia gali vėluoti iki penkerių metų.

Beveik 75 proc. „Ignitis grupės“ akcijų priklauso valstybei, jas valdo Finansų ministerija, likusias – instituciniai ir mažmeniniai investuotojai.