Šiais metais Lietuvos alaus rinka augo

Tarptautinės tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenys rodo, jog šalies alaus rinka per pirmuosius devynis šių metų mėnesius augo 4,4 proc., tačiau ŠUA analitikų skaičiavimais, tuo pat metu ženkliai susitraukė HORECA – viešbučių, kavinių ir restoranų – sektorius, kuriame gėrimų pardavimai mažėjo 15 proc.

Šio sektoriaus rezultatams, pasak analitikų, įtakos neabejotinai turėjo masinis užsivėrimas, vykęs antrojo karantino (žiemos–pavasario sezonas) metu. Nors vasaros laikas padėjo šiek tiek atsistatyti, tačiau bendras metų rezultatas, prognozuojama, išliks stipriai neigiamas, net lyginant su pandemijos paveiktais 2020 m. duomenimis.

„Tolesnė padėtis šiame sektoriuje visiškai priklauso nuo pandemijos eigos ir valdymo priemonių, tačiau, mano įsitikinimu, būtina imtis visų saugių priemonių, siekiant išlaikyti šį segmentą veiksnų. Neužmirškime, kiek daug darbo vietų jis geba sukurti, ypač kalbant apie jaunimą“, – pastebi įmonių „Švyturio-Utenos alaus“ ir „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas Rolandas Viršilas.

„Švyturio-Utenos alaus“ nuotr.

Nauji įpročiai diktuoja naujas taisykles – gėrimai dažniau perkami parduotuvėse

Pastarieji mėnesiai buvo kur kas sėkmingesni ŠUA pardavimams parduotuvėse, kurie augo net 11,4 proc. lyginant su ankstesniais metais, o elektorinėse parduotuvėse – didėjo net 34 proc. Pasak R. Viršilo, pasikeitę rodikliai suponuoja nuomonę ir dėl naujų tendencijų.

„Pastebima, kad Lietuvos žmonių įpročiai per pastaruosius metus ženkliai pakito. Susitikimus ar šventes kavinėse jie vis dažniau perkelia į namus, vasarnamius ar kitas privačias erdves. Prognozuojama, jog tokios tendencijos išsilaikys iki pandemijos pabaigos, o ateityje, tikėtina, ir stiprės. Tai reiškia, kad pardavimai parduotuvėse taip pat greičiausiai augs, o elektroninės parduotuvės tampa vartotojams vis patrauklesnės dėl patogumo.“

Pokyčiai fiksuojami ir kalbant apie gėrimų kategorijas. Po beveik metus trukusios pauzės vėl ženkliai – net 13,9 proc. – padidėjo ŠUA nealkoholinio alaus pardavimai. Kita daugiau dėmesio sulaukusi kategorija – sidras. Jo Lietuvoje įmonei parduoti pavyko 16,3 proc. daugiau, o sumuojant ir eksporto rezultatus, pardavimai paaugo net 35 proc. Geriamojo vandens kategorijos pardavimai ūgtelėjo 17 proc., o energetinių gėrimų – net 47 proc.

„Džiaugiamės, jog paaugo ir ŠUA užimama alaus rinkos dalis, pasiekusi 40,1 proc. rinkos vertės – tai 2 procentiniais punktais daugiau nei pernai. Todėl įmonės rezultatus vertiname labai gerai, turint omeny, kad metai ir vėl buvo netipiniai, pažėrę ne vieną iššūkį“, – konstatuoja R. Viršilas.

Nepakitęs rodiklis išliko tik stebint ŠUA nuosavų prekės ženklų eksportą – kaip ir pernai, eksportuota 11 mln. litrų gėrimų. Eksporto augimą, pasak vadovo, labiausiai stabdė politinė situacija bei pasikeitusi padėtis Kinijos ir Baltarusijos rinkose, tačiau į egzotiškąją Ganą sidro eksportas padvigubėjo.

„Švyturio-Utenos alaus“ nuotr.

Blėsta stipraus alaus segmentas

Lietuvos alaus rinkoje per pastaruosius metus fiksuotas įdomus pokytis – beveik visiškai išnykęs stipraus alaus segmentas. Pernai lapkričio mėnesį uždraudus stiprų alų pilstyti į didesnę nei 0,2 litro plastiko tarą, šio alaus pardavimai krito drastiškai ir rugsėjo mėnesį, tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, užėmė vos 2 proc. alaus rinkos. Prieš metus šis rodiklis siekė net 15,4 proc. bendros alaus rinkos.

Kaip teigia ŠUA atstovai, praėjusiais metais prognozuota, kad bent 30 proc. vartotojų iškeis stiprųjį alų į degtinę ir kitas alkoholio rūšis, tačiau stebima, kad alus vis tiek išlieka tarp prioritetinių gėrimų, tik renkamasis mažesnis stiprumas. Tačiau, pasak R. Viršilo, šalyje kyla ne tik silpnesnių gėrimų, bet ir stipraus alkoholio pardavimai.

„VMI akcizų surinkimo duomenys rodo, jog kitų alkoholinių gėrimų rūšių pardavimai auga sparčiau nei alaus. Pavyzdžiui, vyno pardavimai per devynis mėnesius didėjo 8,8 proc., o putojančio vyno – net 16,6 proc. Stipraus alkoholio taip pat nupirkta 4,3 proc. daugiau, kai, VMI duomenimis, alaus pardavimai mažėjo 3,1 proc. per metus. Todėl verta pastebėti, kad bendras alkoholio suvartojimas šalyje auga, bet ne alus generuoja tą augimą“, – apibendrino R. Viršilas.