Kelių eismo taisyklės numato, kad nuo balandžio 10 dienos draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis, o su vasarinėmis padangomis galima važiuoti jau nuo balandžio 1-osios, jei Susisiekimo ministerija nepratęsia termino dėl netinkamų gamtos sąlygų. Todėl jau kovo mėnesio pabaigoje ir balandžio pradžioje transporto priemonių vairuotojai skuba pakeisti padangas į vasarines.

„Atėjus padangų keitimo sezonui norime priminti vairuotojams, kad mokestis už padangų atliekų sutvarkymą įskaičiuojamas į padangos kainą. Senos padangos turėtų patekti į bešeimininkių padangų atliekų srautą, už kurio sutvarkymą moka visi mokesčių mokėtojai. Lietuvoje veikianti infrastruktūra automobilių atliekoms priduoti prieinama visiems transporto priemonių savininkams“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė.

Dažniausiai vairuotojai keičia padangas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto įmonėje. Tokiu atveju jie gali autoservise palikti nemokamai tiek padangų, kiek keičia. Padangų pardavėjai taip pat privalo iš kliento nemokamai priimti nenaudojamas padangas, jeigu jos skirtos to paties tipo transporto priemonei ir jų atiduodama tiek, kiek perkama.

„Daugiausia automobilio atliekų susidaro būtent autoservisuose, todėl juose ištisus metus vykdome aplinkosauginius projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“. Jų metu skatiname autoservisus rūšiuoti ir rinkti atskirai atliekas, jų nešalinti su kitomis atliekomis, siekti aplinkos taršos mažinimo bei šviesti ir informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą ir draugišką aplinkai veiklą“, – teigia V. Masalienė.

Gyventojai senas padangas taip pat gali pristatyti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kurios iš vieno gyventojo priima nemokamai iki 4 ar 5 netinkamų naudojimui padangų per metus. Senas padangas, kaip ir kitas automobilių remonto metu susidariusias atliekas (vidaus degimo variklių tepalo, kuro ir oro filtrus, hidraulinius (tepalinius) amortizatorius, alyvą) galima priduoti ir atliekų tvarkytojams. Pastarieji už kai kurias automobilių atliekas atliekų turėtojui sumoka, tačiau yra atliekų, pavyzdžiui, naudotas automobilių tepalas, už kurio priėmimą atliekų tvarkytojui reikia mokėti. Gyventojai informaciją apie artimiausią atliekų surinkimo aikštelę, atliekų tvarkytojus ir pridavimo sąlygas gali rasti www.atliekos.lt.

Pagal teisės aktus Lietuvoje kasmet turi būti surinkta ir perdirbta 80 proc. visų atskirai vidaus rinkai pateiktų padangų. GIA nariai 2018 metais pateikė rinkai 3,48 tūkst. tonų padangų, o sutvarkė (perdirbo) 2,82 tūkst. tonų.

Aplinkos ministerijos duomenimis (2017 metų), iš viso rinkoje oficialiai parduodama apie 30 tūkst. tonų padangų per metus.

„Pamiškėse, pakelėse ar prie buitinių atliekų konteinerių bei pastatų paliekamos senos padangos vis dar yra šių dienų realybė ir tam priežasčių yra ne viena. Pirma, ne visi rinkos dalyviai (gamintojai ir importuotojai) finansuoja padangų surinkimą ir sutvarkymą bei vykdo kitas pareigas. Antra, tūkstančiai tonų padangų įvažiuoja į Lietuvą su transporto priemonėmis, o gamintojams bei importuotojams nėra prievolės tvarkyti šias padangas. Trečia, padangų pardavime, kaip ir kituose versluose, yra ir šešėlio dalis“, – sako GIA vadovė.

Aplinkosaugininkai primena, kad į aplinką patekusios senos padangos suyra tik per 120-140 metų, o jas perdirbant ar panaudojant energijai taupomi gamtos ir gamybos ištekliai. Perdirbtų padangų guma tinka sporto aikštynų ir žaidimų aikštelių dangai, automobilių statymo apsauginiams kuoleliams ir kitiems gaminiams.