D.Užkuraitis teises laikys eksternu

Muzikologas, „@-radijo“ įkūrėjas ir televizijos laidų vedėjas Darius Užkuraitis per šalčius automobilio variklio nė nebando įjungti – visur vaikšto pėstute. Vairavimą muzikologas vadina atrakcija, o pats prie vairo sako sėdąs retai.

Per šalčius – pėstute

- Dariau, kaip Jūs per šalčius išsiverčiate be automobilio?

- Man nėra ypatingos būtinybės vairuoti. Užaugau senamiestyje ir šiuo metu gyvenu Rotušės aikštėje. Bet kokį objektą galiu pasiekti per dešimt ar dvidešimt minučių. Šiomis dienomis daugeliui skauda galvą dėl automobilio: šalta, mašinos streikuoja, kuras brangsta, nėra kur jų pasistatyti, padangas keisti reikia, o dar tas mokestis už įvažiavimą į senamiestį. Nenoriu užsikrauti sau tokios naštos.

- Tai visą laiką pėstute keliaujate?

- Jei ne kojytėmis, tai maršrutiniu taksi ar troleibusu. Vasarą mielai vaikštau. Esu priklausomas nuo draugų tik tada, kai noriu pasiekti kokį nors ežerą. Bet ir čia menka problema: kompanijoje visada atsiranda toks, kuris pasiryžta vairuoti, o tai reiškia – nevartoti alkoholio.

Be teisių – problema

- Kaip supratau, nesate idėjinis automobilių priešininkas, tiesiog neturite vairuotojo teisių.

- Teisių įgijęs nesu, ir tai bene didžiausia mano problema. Lankyti visokius kursus aš galiu, bet neprisiverčiu.

Žadu egzaminus teisėms gauti išlaikyti eksternu. Aukštąjį išsilavinimą turiu, to turėtų pakakti. Kiek žinau, norint vairuoti automobilį trijų aukštųjų nereikia.

- Kokį automobilį, išlaikęs vairavimo teisių egzaminą, rinksitės?

- Matyt, prancūzišką arba japonišką. Greičiausiai ,,Toyota” arba ekonomiškąjį ,,Peugeot”. Man reikia maksimaliai didelio, bet kartu ir kuo mažesnio automobilio. Žiūrėsime, kas iš viso to išeis.

Stebi propelerį

- Ar Jums pažįstamas paukščio skrydis?

- Jeigu keliauju kur nors toliau, tai lėktuvais. Pirmąkart skridau vaikystėje iš Lietuvos į Kirgiziją. Man nepatinka skraidyti, bet negalėčiau pasakyti, kad bijau. Jei sėdžiu prie lėktuvo propelerio, visuomet pasižiūriu: sukasi jis ar nesisuka. Pagalvoju, kas būtų, jei liautųsi sukęsis.

Jei skrendu su kompanija ir užsikalbu, pamirštu viską pasaulyje.

- Žinau, kad ir vandens transportą esate išbandęs.

- Bandžiau plaukioti vandens slidėmis, bet ne itin sėkmingai. Jau kitą dieną supratau, ką jaučia žmonės, sergantys radikulitu. Pasitempiau nugaros raumenis, todėl atsisėsti ant klozeto buvo sudėtinga.

Pabūna ir „zuikis“

- Ar tiesa, kad kadaise buvote aistringas „tranzuotojas“?

- Aš mėgdavau „tranzuoti“, bet tai buvo paauglystėje, kai dar gyvenome Sovietų Sąjungoje. Mano supratimu, tada keliauti buvo daug paprasčiau nei dabar. Tolimųjų reisų krovininiai automobiliai visuomet paimdavo pakelėje stovintį pakeleivį ir pinigų neprašydavo. Aš buvau futbolo gerbėjas, o sutikti vairuotojai taip pat jį mėgdavo. Tai mes visą kelią ir šnekėdavome, kas kaip žaidžia. Dabar norisi keliauti paprasčiau ir patogiau. Įsėdu į autobusą ir žinau, kada išlipsiu, o kai keliauji autostopu, tik vienas Dievas žino, kada savo tikslą pasieksi. Būdavo ir taip, kad „tranzuodavome“ dviese: išsiskirdavome autostradoje ir susitardavome, kuriame taške susitiksime. Beje, kad ir kiek „tranzavau“, vairuojanti moteris nė karto nesustojo.

- Ar tiesa, kad viešuoju transportu važinėjate be bilieto?

- Kartais, kai tik vieną stotelę reikia pavažiuoti, galvoju: „Ai, nežymėsiu aš to bilieto“. Kai tik nesižymiu, tai ir pagauna. Jei pagauna, susimoku iš karto baudą.

Prahoje viešojo transporto sistema geresnė nei Lietuvoje. Ten moki pinigus už tai, kiek laiko važiuoji.

O Lietuvoje tiek už vieną stotelę, tiek už kelias moki tą pačią kainą. Kartais, įšokus į troleibusą, nebūna kada ir bilietėlį pasižymėti, bet kontrolieriui to nepaaiškinsi. Galima bandyti, tačiau tai jau bus makaronų kabinimas. Sumokėjęs baudą, neišgyvenu. Taip paremiu kartais Vilniaus troleibusų ūkį.

Žavisi retro

- Kokiems automobiliams Jūs teikiate pirmenybę?

- Man labai patinka senieji ,,jaguarai”. Tačiau naujais jų modeliais nesižaviu visiškai.

Iš tiesų man labai artimas septintojo dešimtmečio mašinų stilius. Sako, kad teatras prasideda nuo rūbinės, o automobilis – nuo geros garso aparatūros. Man gera mašina - su gera garso aparatūra.