Pašaliniai veiksmai

Sekmadienį visiems vykstantiems iš pajūrio keliu Klaipėda–Kaunas, likus 20 km iki Kryžkalnio, teko apsišarvuoti kantrybe – dėl eismo įvykio eismas trumpam buvo visiškai sustojęs, vėliau pro eismo įvykio vietą buvo leidžiama važiuoti vos viena juosta. Greta vieno eismo įvykio netrukus įvyko kitas.

"BMW vairavimo akademijos" vadovas ir instruktorius Darius Jonušis išskiria du dalykus, lemiančius tokius eismo įvykius.

"Pirmiausia vairuotojai savimi labai pasitiki. Neretam 110–120 km/val. greitis atrodo juokingas, todėl nusprendžiama važiuoti greičiau. Iš savo ilgos praktikos vairavimo akademijoje matau, kad dauguma vairuotojų nesugeba tinkamai suvaldyti automobilio važiuodami 50–60 km/val. greičiu. Ką tuomet kalbėti apie automobilį skriejantį du kartus greičiau?" – pastebėjo pašnekovas.

Dar vienas dalykas, kuris kliūva specialistui ir kuris jau tampa labai bloga tendencija – pašalinė veikla prie vairo – dažniausiai tai naudojimasis mobiliuoju telefonu.

"Ir dabar tikriausiai kalbėjimą telefonu vairuojant reikėtų laikyti mažesne blogybe, nes trumpųjų žinučių rašymas, naršymas socialiniuose tinkluose tiesiog pagrobia vairuotojo dėmesį nuo kelio, o važiuojant tokiu greičiu, koks leidžiamas mūsų autostradose net ir kelios sekundės, kai žvilgsnis nukreiptas ne į kelią, gali kainuoti labai brangiai", – įsitikinęs D.Jonušis.

Teisingas vertinimas

Lenktynininkas Deividas Jocius atkreipia dėmesį, kad kai kurie vairuotojai įsitikinę, kad automobiliuose sumontuota saugumo įranga padės išvengti eismo įvykių ar apsaugos juos, važiuojančius automobiliu.

"Net savo draugus girdžiu sakant, esą kas čia tokio, juk yra stabdžių antiblokavimo sistema, traukos bei stabilumo kontrolės sistemos ir t.t., tačiau šios sistemos padeda tik tuomet, jei vairuotojas neperžengia fizikos dėsnių ribos. Pakeisti fizikos dėsnių veikimo negali net ir jos", – tvirtina sportininkas.

D.Jonušis taip pat įsitikinęs, kad tobulėjantys automobiliai iš vairuotojų atima pojūtį, kaip greitai važiuoja automobilis.

Greičio pasirinkimą turėtų lemti ne tik kelio ženklai, tačiau ir eismo situacijos vertinimas.

"Gerėjanti garso izoliacija, tobulesnis automobilių pakabos veikimas sukuria klaidingą greičio ir saugumo įspūdį. Tikriausiai ne vienam teko keliauti nauju automobiliu, kai net ir važiuojant maksimaliu leistinu greičiu atrodo, kad automobilis vos slenka. Tuomet susidaro klaidingas įspūdis, kad galima važiuoti daug greičiau, tačiau pamirštama pagalvoti apie savo įgūdžius suvaldyti didesniu greičiu važiuojantį automobilį, o prisidedantis išsiblaškymas prie vairo ar nuovargis ilgesnėje kelionėje, lemia, kad tokių aplinkybių derinys tampa nesėkmingas", – sako D.Jonušis.

Pašnekovas tvirtina, kad greičio pasirinkimą turėtų lemti ne tik kelio ženklai, bet ir eismo situacijos vertinimas. "Neseniai mano sūnus išsilaikė B1 kategorijos vairuotojo pažymėjimą ir išvažiavo į gatves, tad buvo labai įdomu išgirsti jo įspūdžius. Jis uždarose trasose lenktyniniu automobiliu yra važiavęs didžiuliais greičiais – 160, 180 km/val. ir po pasivažinėjimo gatvėmis jis sako, kad lėkdamas trasoje 160 km/val. ir daugiau jis jaučiasi saugiau nei mieste važiuodamas 60 km/val. Kodėl? Todėl, kad trasoje jis įvertina, kad aplinka saugi važiuoti dideliu greičiu, o viešojo naudojimo keliuose važiuojama nemažais greičiais nevertinant aplinkos ir neapsvarsant visų galinčių kilti pavojų", – pasakojo D.Jonušis.

Taigi specialistas kelionės greitį, nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių (KET), ragina rinktis ne pagal tai, koks maksimalus leidžiamas tam tikroje atkarpoje, bet pagal faktines eismo aplinkybes.

Svarbi kultūra

D.Jocius tikina, kad svarbu ir eismo kultūra. "Ne kartą ir man pačiam teko patekti į situaciją, kai važiuojant maksimaliu leistinu greičiu iš Kauno į Klaipėdą, ar atvirkščiai, iš galo atlėkęs automobilis pradeda signalizuoti tolimosiomis šviesomis, "prisiklijuoja" prie galinės automobilio dalies taip, kad aš beveik galiu pasakyti, kokia vairuotojo akių spalva, ir spaudžia važiuoti greičiau. Verčia priešais važiuojantį vairuotoją jaustis kaltą. Tokiu atveju net ir mažos klaidelės kaina gali būti labai didelė", – sako pašnekovas.

Greituolis gali nepastebėti, kaip prieš jį važiuojančio automobilio vairuotojas spustelės stabdžių pedalą, ar jis gali sutrikti dėl tokio kito vairuotojo elgesio, užvažiuoti ant kelkraščio, o ten neretai būna smėlio bei nešvarumų, ir prarasti automobilio kontrolę.

D.Jocius ragina prisiminti Vokietijos greitkelius, kuriuose neribojamas maksimalus greitis. Net ir atlėkęs vairuotojas, kuris važiuoja daug greičiau nei kitas, antroje juostoje važiuojantis automobilis, nepuola junginėti tolimųjų ir artimųjų šviesų, bet kantriai palaukia, kol kitas vairuotojas persirikiuos į pirmą juostą ir nulekia toliau, tačiau sportininkas atkreipia dėmesį, kad antroje juostoje nederėtų be reikalo per ilgai užsibūti, nes visuomet atsiras važiuojančiųjų greičiau, tad aplenkus vieną transporto priemonę reikėtų grįžti į pirmą juostą, kad nebūtų sudaromos kliūtys važiuojantiesiems greičiau.